Krikščioniškoje literatūroje ar mene Jėzaus Širdies motyvų, žinoma, galima atrasti gerokai anksčiau. Pats Viešpats kviečia – „Imkite ant savo pečių mano jungą ir mokykitės iš manęs, nes aš romus ir nuolankios širdies“ (žr. Mt 11).

Vis tik pamaldumo Švenčiausiajai Jėzaus Širdžiai išplėtojimas neatskiriamas nuo XVII amžiuje gyvenusios mistikės ir šventosios Margaritos Marijos Alacoque regėjimų. M. M. Alacoque buvo Marijos ir Elžbietos susitikimą kontempliuojančios vienuolijos – Švč. Mergelės Marijos apsilankymo kongregacijos, vadinamųjų vizitiečių, narė. 1671 metais ji įstojo į vizitiečių bendruomenę Paray-le Monialyje ir liko čia iki mirties 1690 metais, sulaukusi 43 metų amžiaus.

Pagrindinės Švenčiausiosios Širdies šventovės jubiliejaus Paray-le Monialyje, kuris taip pat pasižymi išskirtinės vertės viduramžių architektūros paveldu, datos atspindi tris pagrindinius sesers Margaritos Marijos regėjimus – 1673 metų gruodžio 27-ąją, vieną 1674 metų mėnesio pirmąjį penktadienį ir 1675 metų birželį. Atitinkamai 350 metų mistikės apreiškimų jubiliejiniai minėjimai Paray-le Monialyje pradėti 2023 metų gruodžio 27-ąją, tęsis per visus 2024 metus ir bus užbaigti 2025 metų birželio 27-ąją. Tarp kitų iniciatyvų, piligrimai kviečiami aplankyti vizitiečių vienuolyno Apsireiškimų koplyčią, kur ilsisi šventosios kūnas.

Tačiau, žinoma, svarbiausia vadinamieji Viešpaties pažadai tiems, kurie atsigręš į jo Širdį: „Aš duosiu jiems visų malonių, reikalingų jų gyvenime. Suteiksiu ramybę jų šeimoms. Paguosiu juos visuose jų varguose. Būsiu jiems saugus prieglobstis jų gyvenime ir ypač jiems mirštant. Išliesiu gausių palaiminimų visiems jų sumanymams. Nusidėjėliai ras mano Širdyje gailestingumo šaltinį ir begalinį jo vandenyną. Atšalusios sielos taps uolios. Uolios sielos greitai pakils iki didžio tobulumo. Laiminsiu tas vietas, kuriose bus išstatytas ir garbinamas mano Švenčiausiosios Širdies atvaizdas. Suteiksiu kunigams galią pažadinti net labiausiai užkietėjusias širdis. Vardai tų, kurie platins šį pamaldumą, bus įrašyti mano Širdyje ir nebus iš jos ištrinti“. 1688 mistikė užrašė vadinamąjį didįjį pažadą: „Iš savo Širdies gailestingumo pertekliaus Aš tau pažadu, kad mano visagalė meilė suteiks galutinės atgailos malonę visiems, kurie devynis kartus iš eilės pirmąjį mėnesio penktadienį priims šv. Komuniją: jie nemirs mano nemalonėje ar nepriėmę sakramentų, o mano Širdis bus jiems užtikrinta prieglauda tą paskutinę valandą“.

Galima atkreipti dėmesį, kad būtent Švenčiausiosios Jėzaus Širdies pamaldumas taip pat stiprino pagarbą Eucharistijai ir paskatino dažnesnį jos priėmimą, prie šio pamaldumo sklaidos daug prisidėjo jėzuitai.

 

(RK / Vatican News)