Šv. Dievo Jonas (1495–1550), vienuolis, minimas kovo 8 d.

Vienuolių bonifratrų kongregaciją (lot. k. – Bonifratres – gerieji broliai), kurios charizma – rūpinimasis ligoniais ligoninėse, įkūrė Dievo Jonas, portugalas iš Montemoro Novo. Čia jis gimė 1495 metais. Iki keturiasdešimties išbandė vos ne visus amatus, tačiau jo netraukė nė vienas: jis buvo piemuo, paskui valstietis, kareivis, keliaujanti visokių daiktų, vėliau ir knygų bei šventųjų atvaizdų prekybininkas Grenadoje. Jo gyvenimą aukštyn kojomis apvertė aistringi vieno pamokslininko žodžiai. Tad jis nusirengė visus drabužius ir išdalijo juos gatvėse vargšams. Dėl šio poelgio jį palaikė pamišėliu ir uždarė į ligoninę.

Ligoninė jį giliai sukrėtė – tais laikais ligoninėse veikiau izoliuodavo, o ne gydydavo, ir likimo valiai palikti ligoniai toje neveiksnumo ir abejingumo atmosferoje laukdavo, kad pasveiks savaime arba mirs. Iš ligoninės jis išėjo tvirtai įsitikinęs: padaryti viską, kad tokios kančios ir širdgėlos vietos taptų gydymo ir vilties vietomis. Pagaliau jis atrado savo pašaukimą. Pirmasis jo plano žingsnis buvo įsteigti Grenadoje ligoninę, kurios visa organizacija būtų paremta veiksmingumo ir apdairos kriterijais. Ši ligoninė buvo pirmoji patikėta rūpintis ir valdyti keletui savanorių, kuriuos įkvėpė ta pati dvasia ir kurie prisidėjo prie jo ir dirbo šį be galo žmogišką darbą.

Jie pasivadino bonifratrais, taip atsiliepdami į Jono kvietimą „Broliai, darykite gera“ (ital. Fate bene, fratelli), skirtą Grenados žmonėms ir raginantį juos aukoti jo ligoninių veiklai. Jonas mirė 1550 metais, nugyvenęs nenuilstamą ir uolų gyvenimą. Jis yra sanitarų ir medicinos seserų globėjas.

 

Piero Lazzarin

Ištrauka iš knygos: Mažoji enciklopedija su Jono Pauliaus II paskelbtais šventaisiais.