Dienos Evangeliją komentuoja pranciškonas brolis Paulius Vaineikis OFM: „Toliau keliaujame gavėnios kelyje į Pažadėtąją žemę, į Viešpaties prisikėlimą. Mūsų tautai kovo 4-oji yra svarbi diena todėl, kad turime tik vienintelį tikrą, oficialų, paskelbtą šventąjį iš karališkos giminės. Tai šventasis Kazimieras. Karalaitis, kuris yra kaip kelio ženklas, kaip ir visi mūsų šventieji kelio ženklai, rodantys, jog, laikydamiesi Dievo žodžio, paklusdami Dievui […] esame kviečiami tapti tuo, kam šios dienos Dievo žodis mus kviečia.

[…]

Šv. Kazimieras buvo toji asmenybė, tas šventasis, kuris savo gyvenime ir įvykdė ką tik mūsų girdėtą žodį. Jis nebijo prabilti į visą tuometinę Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bendruomenę ir nepabijojo priimti mestą jam Dievui iššūkį būti šventas. Kaip atsimenate, kai jam tuometinis mokslas ir medicina pasiūlė jo ligą išsigydyti per nuodėmę, jis atsakė: verčiau mirti, negu nusidėti.

Jis buvo tas, kuris nebijojo viešai pabarti savo giminaičių, tiek lietuvių, tiek lenkų, ir būti asmenybe, kuri nekeršijo, kurioje nebuvo keršto, pagiežos, neapykantos. Atvirkščiai – jis mylėjo savo artimą kaip save patį, nes jam Dievo vardas „Aš esu“ buvo tarsi kaip nuolatinis atspirties taškas žengti į šventumą, likti ištikimam Kristui, Evangelijai, taip pat ir jo Bažnyčiai.

Šventasis Kazimieras ateina mums į pagalbą sakydamas: tikrai nebijokit. Vyrai ir moterys, esantys Bažnyčios priekyje, vyskupai, kunigai, vienuoliai, taip pat visi geros valios žmonės, visi krikščionys, taip pat ir brangūs broliai, seserys, kurie esate valdžioje, ministrai, Seimo nariai, miestų merai, įstatymų leidėjai! Tikrai nebijokite prabilti į visą mūsų tautą. Nebijokite viešai pabarti giminaitį ir nepataikaukite prisidengdami žodeliu „tolerancija“. Tolerancija yra netaikoma nuodėmei. Mes mylime visus tuos, kurie suklysta arba kažko nežino. Savo priešus mes mylime, bet niekados nesitaikstome su jų daroma nuodėme, klaida. Ir tai mus veda į šventumą.“

 

Paulius Vaineikis

Bernardinai.lt