Gavėnios kelionė. Didysis ketvirtadienis: kas yra Mišių šventimas? Būti prisikėlusiam, kad galėtum tarnauti savo artimui
Didžiojo ketvirtadienio vakaro – Paskutinės vakarienės – Mišių skaitinys iš Evangelijos pagal Joną pasakoja apie kojų plovimą mokiniams.
Dienos Evangeliją komentuoja Klaipėdos šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolyno vyresnysis, kunigas Benediktas Jurčys OFM: „Šiandien drauge su visa Bažnyčia ir pasaulio krikščionių bendruomenėmis prisimename Paskutinę Jėzaus vakarienę ir Eucharistijos įsteigimą. Evangelijoje pagal Joną nėra pasakojimo apie Mišių įsteigimą, kitaip tariant – įvykusios Vakarienės ceremonijos aprašo, kurį mums pateikia kiti evangelistai ir apaštalas Paulius.
unsplash.com
Kodėl Bažnyčia šiandien skaito šį Evangelijos pagal Joną tekstą? Tai yra vėlyvas kūrinys, rašytas apie 100-uosius metus, kai krikščionių bendruomenė šventė Mišias jau gerus 60 metų. Evangelistas Jonas brėžia kitą raudoną liniją. Jam svarbu, kokią reikšmę turi mums Mišių šventimas. Ką reiškia švęsti Mišias? Kokį tikėjimo slėpinį mums atskleidžia Mišių šventimas? Mes gi kasdien švenčiame – aukojame Mišias ne tik sekmadieniais. Jono atsakymas: švęsti Mišias reiškia, kad mes turime vieni kitiems kojas mazgoti, nes pavyzdį mums davė Jėzus: „Aš jums daviau pavyzdį, kad ir jūs darytumėte, kaip aš jums dariau.“
Mišių šventimas, mano nuoširdus jose dalyvavimas reiškia mano meilės pradžią artimui. Tai ne ritualas, kaip kad pas mus atsitiko: einu išklausyti Mišių arba einu užsipirkti Mišias… Ką reiškia tokios Mišios? Gal ir nieko nebereiškia? Šv. Mišių Sakramentas nėra magijos aktas. Čia nėra vietos romantikai ir sentimentalumui – kaip gera čia būti, čia tokia aura, kosminė energetika, Viešpatie, čia tik aš ir tu… Pasilik su manimi… Tu toks nusižeminęs, man kojas mazgoji…
Deja, deja…. Dalyvavimas Mišiose, Dievo žodžio klausymas ir Komunijos priėmimas turi spinduliuoti iš manęs, nes aš tapau eucharistine duona. Čia ir dabar aš einu savęs išdalinti stokojantiesiems, einu plauti kojas vargstantiesiems. Jeigu to nėra, ką man reiškia Mišios? Mes turime mylėti vienas kitą, kaip mus myli Kristus.
Būtent Mišios mums padeda mylėti, kaip mus myli Kristus, t. y. visą save dovanoti artimo laimei ir gerovei. Tai yra mūsų galios gestas, o ne savęs nužeminimas. Meilės galia yra tarnavimas artimui. Tokia yra ir Dievo meilės galia: ne triuškinti mūsų priešus, ne siųsti juos į pragarą, o tarnauti, paimti ant savo pečių nusidėjėlį ir jį gydyti, o ne naikinti. Tik tas turi galią, yra visagalis, kuris tarnauja. Jėzus, būdamas Mokytojas ir Viešpats, plauna kojas mokiniams, nes jie svarbūs, jie – Dievo vaikai. Didis yra Dievas, nes myli savo vaikus. Jėzus nemoko mūsų tarnauti Dievui. Jis moko mus tarnauti žmogui.
Kodėl mums svarbu švęsti Didįjį ketvirtadienį? Mes turime suprasti, kad tik prisikėlęs žmogus gali tarnauti artimui Dievo meilės galia. Jėzus mums davė pavyzdį. Tas, kuris myli, jau yra prisikėlęs. Jėzus pakilo nuo stalo. Persijuosė rankšluosčiu ir ėmė mazgoti mokiniams kojas bei šluostyti jas.
Taigi, kas yra Mišių šventimas? Būti prisikėlusiam, kad galėtum tarnauti savo artimui. Meilė mus prikelia gyventi pilnutinį žmogaus gyvenimą.“
Vilties miestas
Kategorija Dvasiniai skaitiniai
