Giluminės Judo išdavystės priežastys mums lieka nesuprantamos. Trisdešimt denarų tikrai nėra įtikinamas motyvas. Greičiausiai Judas jautė, kad jo meilė Jėzui, kaip ir daugybės krikščionių šiandienos Bažnyčiai, buvo apvilta.

Jis patyrė apmaudą žmogaus, matančio, kad jo lūkesčiai ir siekiai buvo nuvilti. Jis visas viltis dėjo tik į Jį, tikėjo tik Jo sėkme pasaulyje; o pamažu suprato, kad Jėzus, tiesa, buvo karvedys, bet nesiekė jokių išorinių užkariavimų; vadovas, kuris nenorėjo dominuoti; karalius, atsisakęs bet kokios karalystės žemėje.

Jis išdavė, nes pats jautėsi išduotas, puoselėdamas neteisingus lūkesčius.

Tačiau galbūt Judo išdavystė tėra neįžvelgiama mįslė ir veltui stengiamasi ją suprasti. Ji nesuvokiama, kaip mums patiems yra nesuvokiamos mūsų išdavystės, mūsų neištikimybės, mūsų daromi blogio pasirinkimai, nepaaiškinamas mūsų maištas prieš Dievą, kuris mus nepaaiškinamai myli.

 

Pagal publikaciją Cercoiltuovolto.it parengė Saulena Žiugždaitė