Geraširde moterie, esi išgydyta, kelkis ir dėkok Viešpačiui, nes jau gali vaikščioti! – štai ko galėjo mintyse linkėti Jėzus, akimirksniu išlaisvindamas Petro uošvę iš karštinės.

---

Išgydymo tikslas

Nors Jis nepratarė nė žodžio, bet, paimdamas ją už rankos ir apdovanodamas nauja sveikata, Jis tarsi tarė: „Vien iš meilės tave išgydau, nes be jos negalėčiau prikelti numirusių, dėl visų mirti ant kryžiaus, negalėčiau įvykdyti Atpirkimą; nieko negalėčiau, nes nebūčiau Dievas. O kadangi esu Esantysis, todėl išlaisvinu tave iš sunkios ligos, nes žinau, jog visas tolimesnis tavo gyvenimas bus skirtas dar uolesnei Dievo bei artimo tarnystei, kaip nesibaigiančio dėkingumo giesmė Visagaliui…“

Atnaujinti esybės savastį

Kai Jėzus (per maldą, vaistus, medikų triūsą ir panašius dalykus) išgydo ligonius, visada juos įvairiais būdais skatina siekti vis artimesnės bendrystės su savimi, kuri yra tikėjimo bei pasitikėjimo Juo vaisius… O kad pajėgtume atlikti svarbiausią Dievo darbą – gyventi tikėjimu į Dievo Sūnų, kurį Tėvas atsiuntė iš Dangaus (plg. Jn 6, 29), tarkime: „Viešpatie, kaip kadaise Simono uošvė buvo išvaduota iš smarkaus karščiavimo, Tau palietus jos ranką, taip savąja išlaisvinančios malonės ranka atidenk mūsų savimeilės šydą, idant išvydę paslėptos nuodėmės šaknį, atgailaudami ją atiduotume Tau, o Tu, mus išgydęs, padėtum priimti tokius sprendimus, kurie, atlieptų Tavo valią, mums įsiklausius į savo atnaujintos sąžinės balsą…“

Taigi kai kartais susergame, sakykime: „Jėzau, ne dėl to išgydyk mane, jog pasveikęs didžiuočiausi gera sveikata, bet kad, atgavęs jėgas, Tau už viską dėkočiau ir, malonei skatinant, nepraleisčiau progos aplinkiniams (vienaip ar kitaip) patarnauti!“

Tikroji Saulė nepavaldi vakarui

Atėjus vakarui, kai saulė nusileido, pas Jėzų sugabeno visus ligonius ir demonų apsėstuosius… Nors neginčitinai yra svarbi saulės šviesa bei šiluma žemei ir mums, bet dieviškoji išmintis puikesnė už saulę ir nustelbia visus žvaigždynus (žr. Iš 7, 29). Jėzus – dieviškosios išminties veikimo Šaltinis, viršijantis visas gamtos jėgas! Kai vakare saulės spinduliai prislopo, nušvito Kristaus gelbstinti bei gydanti šviesos galia. Jis dieną išgydė tik vieną kitą ligonį, bet to užteko, kad žinia apie stebuklus pasklistų į visas puses, ir vakare pas Jėzų (tarsi iš pirmų fronto linijų sužeistuosius) atneštų sunkiai sergančiuosius. Begalinė Jėzaus atjauta ligoniams – nuoroda į Dievo Karalystę, kuri yra Jo atėjimo į žemę išraiška ir tikslas. O apsėstų žmonių išlaisvinimas – tai prasidėjusi šėtono karalijos egzistencinė griūtis…

Pagundoms – ne, malonei – taip

Šiuolaikiniai žmonės, ypač vakaro metu, kai dėl įvairių užsiėmimų jaučiasi pavargę ir dėl to užmiršdami įjungti vidinius budrumo stabdžius (ar norėdami po darbų savaip pasilepinti) prilimpa prie netikrumo melu pripildytų judančių atvaizdų, sklindančių iš interneto bei televizorių ekranų, ne tik savyje įtvirtina blogą įprotį, bet yra veikiami ir netyrųjų dvasių…

Nors per Atpirkimą Jėzus visiškai sutramdė piktųjų dvasių galią, bet jų blogio įtaka dar nėra galutinai sustabdyta, nes Dievas leidžia, kad, patirdami pagundas ir jas su Jo pagalba įveikdami, paliudytume Jam savo ištikimybę… Iš patirties žinome, kad dienai besibaigiant, kai daugelio jėgų aruodai išsenka, žmonės, patirdami tam tikrą nuovargį, natūraliai ima ilgėtis nakties poilsio. Mūsų kiekvienos dienos darbai ir nakties poilsis yra malonė, kad viską stengtumės daryti sulig Aukščiausiojo valia.

Būkime laisvi rinktis gėrį

Be abejo, tikintieji taip pat yra gundomi, užuot padėkoję Dievui už dienos darbus, vakare užsiimti kažkokia veikla, kuri būtų laiko eikvojimas, tai yra nenoras priimti iš Jo rankų dovaną – nakties miegą, kaip vieną svarbiausių savo dvasinės bei fizinės sveikatos tausojimo priemonių…

Taigi kasdien mokykimės atsisakyti tų dalykų, kurie ardo mūsų santykį su Dievu ir pritraukia rafinuotą piktojo veikimą. Elkimės kaip laisvi; ne kaip tie, kurie laisvę pridengia blogį, bet kaip Dievo tarnai (1 Pt 2, 16).

 

Vytenis Vaškelis