Ketvirtadienio Evangeliją komentuoja Klaipėdos šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolyno vienuolis, brolis kunigas Astijus Kungys OFM: „Bažnyčia yra pakviesta išeiti į dykumą keturiasdešimčiai dienų. Ir tame išėjime kiekvienas mes turime atrasti save ir savo santykį su gyvuoju Dievu. Norėčiau priminti vieną iš trijų Jėzaus gundymų, būtent dykumoje: […] gundytojas sako: jeigu nori, paversk šituos akmenis duona. Ir Jėzus atsako: žmogus gyvas ne vien duona, bet ir kiekvienu žodžiu, kuris išeina iš Viešpaties lūpų. Taigi ne vien duona.

Manyčiau, kad Viešpats nepaneigia net duonos, nepaneigia mūsų kasdienio gyvenimo, net ir, pavyzdžiui, linksmumo, mūsų norų, mūsų troškimų. Bet atėjus tam tikram momentui mes turime pasakyti: taip, šis regimasis, kūniškas gyvenimas ir kūniški poreikiai, jausmai, mintys, troškimai, – Viešpats to nepanaikina. Bet žmogus yra gyvas žodžiu, Dievo žodžiu. Todėl ir šiandien Evangelijoje Kristus kalba: kas nori eiti paskui mane, tepasiima savo kryžių.

Mums atrodo, [kad reikia] pasiimti kančią, visokius sunkumus. Tačiau Kryžius – tai meilė. Ir Jis sako: į dykumą reikia eiti paskui mane. Tu gali eiti tiktai su meile. O meilės šaltinis ir yra Dievo žodis, ir tas Dievo žodis yra mūsų gyvybė. Taigi linkiu jums šitoje kelionėje, 40-ies dienų kelionėje, toje gavėnioje, pasiimti su savimi pagrindinį dalyką – Dievo žodį arba kryžių, tai yra Dievo meilę, Dievo meilę mums.“

 

Kun. Astijus Kungys OFM

Bernardinai.lt