Trečiąjį B ciklo eilinio liturginio laiko sekmadienį pradedama skaityti Evangelija pagal Morkų – pati seniausia, trumpiausia ir lakoniškiausia. Taip pat šis sekmadienis vadinamas Dievo Žodžio sekmadieniu, taip primenant, kad esame kviečiami Dievo Žodį ne tik skaityti, bet su juo ir pagal jį gyventi. Šventasis Raštas turi būti pamatas, kuriuo remiasi mūsų krikščioniškasis gyvenimas. 

Šio sekmadienio skaitiniai kalba apie pašaukimą ir misiją. Pirmajame skaitinyje girdime apie pranašo Jonos pašaukimą skelbti pagonių miestui sunaikinimą: „Dar keturiasdešimt dienų, ir Ninevė bus sunaikinta!“

Keista misija. Jeigu šiomis dienomis kas nors nuvyktų į Vilnių ar Kauną ir imtų taip kalbėti, tikriausiai būtų išjuoktas ir pasmerktas kaip fanatikas ir kvailys. Tačiau Ninevės gyventojai patikėjo ir buvo išgelbėti.

Dievas visada nori gelbėti ir sugrąžinti, tačiau reikia, kad kas nors pasakytų klystančiajam, jog jis klysta ir kas jo laukia, jei nesitaisys. Šiais laikais, atrodo, įsigalėjo mandagi nutylėjimo kultūra – visur, net ir Bažnyčioje. Tačiau atminkime: „Mano broliai, jeigu kas iš jūsų nuklystų nuo tiesos ir kas nors jį atverstų, – težino, kad, sugrąžindamas nusidėjėlį iš klystkelio, išgelbės jo sielą nuo mirties ir uždengs daugybę nuodėmių“ (Jok 5, 19–20).

Evangelija pasakoja apie Jėzaus misiją. Jis, Tėvo Siųstasis, pradeda savo viešąją veiklą skelbdamas: „Atėjo metas, prisiartino Dievo karalystė. Atsiverskite ir tikėkite Evangelija!“ Jėzus yra Dievo karalystė, o Jo skelbimas – Geroji Naujiena (Evangelija) – mums tereikia atsiversti – nusigręžti nuo savęs ir atsigręžti į Jėzų bei tikėti, kad Jo žodžiai yra dvasia ir gyvenimas.

Viešpats pakvietė pirmuosius mokinius, kurie turės tęsti Jo misiją. Viešpats kviečia ir kvies visų tautų žmones tai pačiai užduočiai – skelbti Gerąją Naujieną.

Visada bus tokių, kurie norės skelbti save pačius, tokių, kurie skelbs Evangeliją, tačiau nutylėdami, prisitaikydami prie laiko dvasios, iškreipdami ar pakeisdami. Visada bus tokių, kurie skelbs malonės išpardavimą mažomis kainomis, tokių, kurie vaiskųjį Evangelijos vyną praskies tariamos išminties vandeniu. Tačiau Kristaus Evangelija ras savų būdų pasiekti klausytojo širdį, palikdama nevaisingus skelbėjus jų pačių pražūčiai.

Esame Dievo pašaukti į šį pasaulį ir gavome dovaną – gyvenimą. Esame apipilti įvairiais talentais ir gabumais. Esame pašaukti konkrečia veikla konkrečioje vietoje ir konkrečiu laiku darbuotis, kad pasaulyje plistų Kristaus karalystė: būtų daugiau šviesos, gerumo ir taikos. Tebūnie tai mūsų pasirinkimas.

 

Robertas Urbonavičius