Jėzus, Marija, Juozapas
Sekmadienis Kristaus Gimimo oktavoje yra skirtas pagerbti Šventąją Nazareto šeimą: Viešpatį Jėzų, Mergelę Mariją ir Teisųjį Juozapą.
Pamaldumas Šventajai Šeimai ypač suklestėjo Portugalijoje XVIII a. Ją minėti Bažnyčioje leido popiežius Leonas XIII 1893 metais, o 1921-aisiais popiežius Benediktas XV padarė šios šventės minėjimą privalomą, įsakydamas ją švęsti pirmąjį sekmadienį po Viešpaties Apsireiškimo. Po liturginės reformos ji minima Kalėdų oktavos sekmadienį arba gruodžio 30 d. (jei Kalėdos išpuola sekmadienį).
Tikriausiai nėra tinkamesnio meto apmąstyti Šventosios Šeimos slėpinį nei liturginis Kalėdų laikotarpis, kai skaitomi Kristaus Gimimo istorijos slėpiniai, kurių centre – Šventoji Šeima. Kiekvienas iš mūsų esame kviečiamas žvelgti į šios žemiškosios Trejybės asmenis ir kontempliuoti jų tarpusavio meilę bei darną.

Bartolomé’as Estebanas Murillo, „Šventoji šeima su paukšteliu“ (1650 m.). Wikipedia.org nuotrauka
Ir tikriausiai nėra tinkamesnio laikmečio nei šis, kai dera vėl šauktis galingos Šventosios Šeimos pagalbos. Kaip niekad šiomis dienomis šeima puolama kaip institucija. Ja nebepasitikima, ją siekiama iš esmės perkeisti, ji laikoma senamadiška ir atgyvena, kurią galima pakęsti, bet reikia kontroliuoti.
Šventės Evangelija mums pasakoja apie Kūdikėlio Jėzaus paaukojimą Šventykloje. Marija ir Juozapas, klusni ir pamaldi žydų šeima, ištikimai vykdo Senojo Įstatymo nuostatus. Klusnumas Dievo valiai yra tie saitai, kurie vienija Šventąją Nazareto šeimą. Kiekvienas iš šios Šeimos narių paisė ne savo valios ir savo norų.
Žodis, tapęs kūnu, panoro save patikėti Juozapo ir Marijos šeimai, taip pašventindamas eilinę šeimos kasdienybę su jos džiaugsmais ir rūpesčiais. Evangelijų tyla palieka daug erdvės mūsų vaizduotei.
Užeikime į Juozapo dirbtuvę, prašykime, kad jis pamokytų mus rūpintis, globoti ir tarnauti, mylėti, bet nesisavinti, dovanoti save ir atrasti džiaugsmą.
Palydėkime Mariją, parnešančią vandenį iš Nazareto šaltinio, tegul Ji padeda mums visus įvykius laikyti savo širdyje ir visa apgaubti meile ir rūpesčiu.
Pažaiskime su vaikeliu Jėzumi, kad prisimintume, jog Dievo Karalystė patikėta nuolankiesiems ir mažutėliams.
Tegul kiekvienas šeimos vyras stengiasi globoti ir rūpintis žmona ir vaikais, kaip tai darė šventasis Juozapas.
Tegul kiekviena šeimos moteris apgaubia namus meile ir malda, sekdama Mergelės Marijos pavyzdžiu.
Tegul vaikai stengiasi klausyti tėvų ir jiems padėti, kaip ir Vaikelis Jėzus.
Tuomet ir mūsų šeimos galės vadintis šventomis.
Šventoji Šeima pamoko, kad, kol esame šiame pasaulyje, neišvengsime sunkumų, bėdų, nesusipratimų, kaip jų neišvengė Šventoji Nazareto Šeima. Tačiau laikantis kartu ir įsileidžiant į savo gyvenimus Viešpatį, visos kliūtys yra niekis.
Dabartinės blogio ideologijos ilgainiui sunaikins pačios save, nes blogis negali kurti, vien naikinti. Laikui atėjus, mūsų katalikiškos šeimos bus visuomenės ir Bažnyčios atsinaujinimo židiniai. Nenuleiskime rankų. Pasitikėkime Šventosios Šeimos užtarimu ir pagalba šiame lemtingame dvasiniame mūšyje ir liksime nugalėtojais.
Bernardinai.lt
Kategorija Straipsniai