Mano širdis linksta Dievo link. Tik kartu su Dievu ji jaučiasi rami, pasitikinti savimi ir laiminga. Be Dievo nėra gyvenimo pilnatvės. Be Dievo tuščia širdis. Tuščia ir kenčianti. Vieniša. Lyg medis laukymėje, paliktas žaibo smūgiui. Širdis turi daug klausimų. Ir Dievas į juos atsako. Dievas praskleidžia slėpinių šydą, ir išgiedrėja dangus. Aš ateinu pas Dievą su viltimi. Kad galėsiu Dievą pamilti. Pamilti savo artimą, pamilti kiekvieną – net nusigręžusįjį. Nusivylusį ir piktą. Vienišą ir atstumtą. Ateinu pas Dievą su viltimi, ir Jame nurimsta mano širdis. Ji pradeda plakti taip tyliai, kad galiu išgirsti Dievo priartėjimą. Širdis nurimo Dieve. Ir mano pasaulis nurimo.

Pavargusi širdis ieško atokvėpio. Ieško jo visur. Kartais be krypties ir iškelto tikslo. Taip ji dar labiau pavargsta, ir toliau kaupiasi neatsakyti klausimai. Širdį vargina netikrumas ir neišpildomi pažadai. Visi pažadai išsipildo tik su Dievo pagalba. Pavargusi širdis kreipiasi į Dievą. Širdis pavargo tikėtis iš pasaulio ir žmonių atsakymų. Po pasaulio atsakymų iškyla dar daugiau klausimų, ir širdis nusimena. Nusimena, nes jai atrodo, kad užsidarė visi keliai. Širdis nusimena, nes nebemoka net užduoti klausimus. Ieško visko, tik ne Dievo. Kaip širdžiai dėl to nenusiminti. Ji pasiklydusi. Nes visi keliai veda į niekur. Akligatvis. Nurimk, širdie. Dievas mato tavo vargą. Mato, kad esi pavargusi ir nusiminusi. Nepasilik neviltyje. Jeigu pakelčiau širdį į Dievą, ji atgautų viltį. Ją apsikabintų. Prisiglaustų prie Dievo ir jame nurimtų.

Širdis gali rasti Dievą, nes yra jautri Jo ištarmėms. Yra jautri Jo kalbai. Savo širdies jautrumu galiu pajusti kiekvieną Dievo krustelėjimą ir į jį atsiliepti. Būdama jautri žmonėms, galiu būti jautri Dievui. Dievas turi man planų. Ir mano širdis į juos atsiliepia. Jeigu aš nepraeisiu pro kenčiantį žmogų, taip aš sustosiu ir prie Dievo. Taip dažnai kenčiančio dėl mano nuodėmių. Mano jautri širdis supranta gailesčio dėl nuodėmių svarbą ir klaupiasi susigraudinusi ir pasiryžusi atgailauti. Jautri širdis jaučia Dievą, lyg Jis laikytų mane už rankos. O Jis ir laiko. Mano jautri širdis supranta nuolankumo vertę. Širdis nusilenkia Dievui ir nurimsta Jame. Širdis jautriai priima Dievo meilę ir prašo visada Jį būti su manimi. Jautri atpažįsta Dievo meilę, nes ji tokia vienintelė. Išskirtinė. Jautri širdis supranta, kokių dovanų gauna iš Dievo. Niekas kitas tokių dovanų nesuteikė ir nesuteiks. Ramuma nusileidžia į mano širdį. Ramybė iš Dievo.

Iškalbinga širdis išsako Dievui viską, kas ją skaudina ir kas jai rūpi. Iškalbinga širdis kaip niekas kitas moka pagarbinti Dievą. Savo išskirtiniu sugebėjimu ji klaupiasi adoruodama Viešpatį Švenčiausiajame Sakramente. Iškalbinga širdis randa kelius pas Dievą. Bet atsitinka, kad širdis išsigąsta. Išsigąsta gyvenimo netikrumo, baimės dėl ateities. Išsigąsta, kad Dievas negirdi. Bijo Dievo rūstybės. Širdis susigūžia iš baimės, ir aš nebegaliu mąstyti blaiviai, matau iškreiptą tikrovę ir nebepasitikiu savimi. Turėčiau prisiminti, kad Dievas negąsdina. Piktoji dvasia pasėja nerimą širdyje, pripildo baimės. Nori, kad baimės vedama pasirinkčiau klaidingą kelią.

Kai širdis išsigandusi, ji slepiasi. Slepiasi nuo Dievo žvilgsnio. Dažniausiai širdis slepiasi nusikaltusi. Jaučia gėdą ir kartėlį, jaučia, kad išdavė Dievą. Išdavė meilę. Ji slepiasi nuo Dievo ir nuo meilės. Bėga nuo Dievo ištiestos rankos. Bėga nuo vilties. Dievas ieško pasislėpusios ir išsigandusios širdies. Ją ramina. Kviečia atgailai. Kviečia sugrįžti. Aš bandau pasislėpti nuo Dievo ir savęs. Bet to padaryti neįmanoma. Turėčiau ieškoti išeities. Dievas yra išeitis. Jis kviečia išlįsti iš slėptuvės ir pažvelgti į tikrovę, kuri išlaisvins. Dievas išlaisvins. Ir nudžiugs širdis, vėl sutikusi Dievą. Nudžiugs, kad baigėsi netikrumas, vienatvė, nudžiugs, kad gali garbinti Dievą atvira ir nekalta širdimi. Su mano besidžiaugiančia širdimi džiaugiasi ir Dievas. Dievas yra mano džiaugsmo priežastis. Ir kuo anksčiau tai suprasiu, tuo greičiau grįšiu į visavertišką gyvenimą. Tada mano širdis nurims Dieve.

Dievui patinka džiaugsminga ir ištikima širdis. Dievui ištikimybę išlaikau laikydamasi Jo įsakymų ir ieškodama Jo tikrovės. Būdama ištikima mažuose dalykuose, pasieksiu ir didelius. Ištikima širdis Dievui skiria pirmą vietą. Nusikaltusi širdis pirmiausia gręžiasi ji Dievą, vėl iš naujo prisiekdama Jam ištikimybę. Nuplautą atgailos ašaromis. Pripažinusi savo kaltes ir jas apgailėjusi, širdis nusiramina. Vėl gauna didžiausią Dievo dovaną – Jo meilę. Rami širdis mato kraštelį Dangaus. Ji jaučiasi lyg grįžusi namo ir kad jai niekas nebegresia. Ramybė Dieve.

Kai mano širdis pasirenka Dievą, viskas atsistoja į vietas. Aš žinau savo paskirtį ir siekiu Dievo numatytų tikslų. Mano širdis pasirenka Dievą, kad nebeklaidžiotų ir nebekentėtų meilės stokos. Dievo meilė leidžiasi apkabinama ir pati apkabina. Širdis nurimsta Dieve. Aš užduodu tiek daug klausimų. Ir į visus klausimus yra vienas atsakymas – Dievas mane myli. Dievas myli kiekvieną. Kviečia mano širdį nusiraminti Jame, kviečia ten, kur nieko netrūksta, kur yra pilnatvė ir dieviškoji patirtis. Kai mano širdis nurimsta Dieve, aš tą patirtį išgyvenu kaip Dievo dovaną. Nurimusi širdis iš naujo pamilo Dievą.

 

Virginija Adomonytė

Bernardinai.lt