Šv. Jonas Krikštytojas – pranašas tarp dviejų Testamentų
Birželio 24 d. liturgijoje minimas šv. Jono Krikštytojo gimimas. Katalikų liturgijoje paprastai minima mirties, arba gimimo dangui, diena. Švenčiame tik du svarbius gimtadienius: Švč. Mergelės Marijos ir Jono Krikštytojo. Taip pabrėžiamas išskirtinis ryšys, siejantis šiuos asmenis su Dievo Sūnaus įsikūnijimo slėpiniu.
Leonardo, Šv. Jonas Krikštytojas, 1513-1516. Wikipedia.org nuotrauka
Keturios Evangelijos daug dėmesio skiria Jonui Krikštytojui – pranašui, kuris užbaigia Senąjį Testamentą ir pradeda Naująjį, kuris skelbia, jog Jėzus iš Nazareto yra Mesijas, Viešpaties Pateptasis.
Pats Jėzus apie Joną kalba šiais žodžiais: „Jis yra tasai, apie kurį parašyta: Štai aš siunčiu pirm tavęs savo pasiuntinį, ir jis nuties tau kelią. Iš tiesų sakau jums: tarp gimusių iš moterų nėra buvę didesnio už Joną Krikštytoją, bet ir mažiausias dangaus karalystėje didesnis už jį“ (Mt 11, 10–11).
Jono tėvas Zacharijas – Elzbietos, Marijos giminaitės, vyras – buvo Senojo Testamento kunigas. Jis nepatikėjo žinia, jog susilauks palikuonio, dėl to iš jo buvo atimtas balsas iki pat berniuko apipjaustymo dienos. Tėvas ir motina jam suteikė Dievo nurodytą vardą Jonas, kuris reiškia „Viešpats suteikia malonę“.
Šventosios Dvasios įkvėptas Zacharijas apie sūnaus misiją kalbėjo: „Tu, vaikeli, būsi vadinamas Aukščiausiojo pranašu, nes tu eisi pirma Viešpaties jam kelio nutiesti; tu mokysi jo žmones pažinti išganymą iš nuodėmių atleidimo“ (Lk 1, 76–77).
Taip ir įvyko, kai po trisdešimties metų Jonas ėmė krikštyti žmones Jordano upėje, raginti atsiversti ir ruoštis priartėjusiam Mesijo atėjimui. Dėl to jis ir vadinamas „Krikštytoju“.
Kai vieną dieną pas jį atėjęs Jėzus pasiprašė būti pakrikštytas, Jonas iš pradžių atsisakė, bet paskui sutiko ir pamatė ant Jėzaus nusileidžiančią Šventąją Dvasią ir išgirdo Dievo balsą, skelbiantį, jog jis yra jo Sūnus.
Šituo Krikštytojo misija dar nesibaigė. Netrukus iš jo buvo pareikalauta būti Jėzaus pirmtaku pasitinkant smurtinę mirtį. Jonas buvo nukirsdintas karaliaus Erodo kalėjime ir savo mirtimi jis dar kartą paliudijo Dievo Avinėlį, kurį pirmasis atpažino ir viešai skelbė.
Pagal 2012 m. birželio 26 d. Benedikto XVI katechezę
Kategorija Straipsniai
