Mąstyti apie Didįjį penktadienį dera ne tik Didžiąją savaitę. „Didysis penktadienis suformuoja krikščionio egzistencijos dvasinę architektūrą. O Septyni paskutiniai žodžiai apibrėžia Didžiojo penktadienio tikrovę“ – knygoje „Mirtis penktadienio popietę“ rašo Richard John Neuhaus, kviesdamas permąstyti kiekvieną šių žodžių.

„Iš tiesų sakau tau: šiandien su manimi būsi rojuje“  (Lk 23, 43).

Mes ilgimės rojaus. Ilgimės tobulumo, kuriam buvome pašaukti. Mes nežinome, kaip visa tai atrodys ir kaip jausimės, bet turime nenusigręžti nuo šio ilgesio. Šis ilgesys yra mūsų gyvenimą lydinčio dvasinio alkio ir nepasitenkinimo šaltinis, jis maitina mūsų dvasios siekius ir troškimus. Savo slaptąjį ilgesį mes patiriame per dvasios pakilimus, o nuosmukio laikotarpiais jį pažįstame per jo nebuvimą. Šis ilgesys pažadina mūsų meilę ir draugystę bei skatina niekuomet nesitenkinti esama jos kokybe.

Mes puikiai žinome šv. Augustino teiginį: „Tu sukūrei mus sau, o Viešpatie, ir mūsų širdys tol neras poilsio, kol atilsės tavyje.“ Mūsų nerimas, mūsų šventas nepasitenkinimas dabartine savo būsena liudija apie tą, kuriam esame sukurti. Vienintelė mirtis, kurios reikia baimintis, yra šio mūsų ilgesio mirtis.

„Šiandien su manimi būsi rojuje.“ Neišdildomai įspaustas mūsų sąmonėje, giliai įsišaknijęs mūsų širdyje glūdi prisiminimas apie pirminę tikrovę, nekaltumo kupiną ir meilės užlietą rojaus sodą. Tuomet viltis nebuvo reikalinga, nes visa, ko buvo galima trokšti, buvo šalia. Nereikėjo ir tikėjimo, nes tiesa buvo akivaizdi ir tiesiogiai pažįstama kaip pats artimiausias draugas. Bent kartą kiekvieno iš mūsų gyvenime yra buvęs laikotarpis, kuris mums priminė rojaus sodą. Tačiau dabar mes jaučiamės tarytum ištremti iš tos vietos ir to laiko.

Su viltimi, kuri yra į ateitį nukreiptas tikėjimas, mes nuoširdžiai tikime, kad kada nors, dėl visiškai nepelnytos Dievo malonės, išgirsime žodžius: „Šiandien su manimi būsi rojuje

Turiu vilties, kad išgirsiu šiuos Jo žodžius – lygiai kaip visa savo esybe tikiuosi – nes, nors žiūriu vien tik į Kristų, tačiau nesu vienas, – kad tuos žodžius išgirs kiekvienas kada nors žemėje gyvenęs žmogus.

 

Ištrauka iš Richard John Neuhaus knygos ‘Mirtis penktadienio popietę’ („Katalikų pasaulio leidiniai“)

RICHARD JOHN NEUHAUS

Katalikų pasaulio leidiniai