Būsime tiek palaiminti, kiek būsime išalkę. Nes vos tik pasisotinsime, nebeieškosime. Nežinome, kaip bus po mirties, bet niekas mūsų ir neprašo atitikti pomirtinius dangiškuosius standartus. Juk žinome, kaip yra dabar. Tvarkytis su savo standartais ir nuostatomis turime dabar, pradėdami nuo savęs, nuo savo požiūrio, nuo vertybių, nuo santykio su kitu žmogumi šeimoje, darbe, kaimynystėje, bendruomenėje, nes visi esame viena, žengiame vienu keliu, kartais duobėtu, vietomis akmenuotu. Neblokuokime savęs abejingumu. Tai kiautas, kuris varžo, pančiai, kurie supančioja kojas, geležiniai batai, kurie neleidžia eiti į priekį.

 

Bernardinai.lt