Kiekviena mūsų pradžia, kiekvienas darbas turi vienokį ar kitokį interesą, mes tokie esame, mūsų tokia prigimtis. Žmogus, kad ir ką darytų, daro dėl ko nors. Dažnai dėl materialinės gerovės. Sakoma, tik Dievas veikia veltui, o žmogaus veiksmas, net ir pats nekalčiausias, net motinos, besirūpinančios savo vaiku, nevisiškai veltui atliekamas. Mums sunku, nes ir patirties negauname veltui, dovanai. Bet interesas gali būti ir dvasinis. Dvasiškumas suteikia žmogui prasmę, gelmę, polėkį, pradžią iš nieko. Maldoje kartais gauni daugiau negu prašei, negu tikėjaisi. Malda – tai meditacija kelionėje, dieviškos valios, nekaltos pradžios patirtis, tačiau poteriai be meilės, be gyvo pulsavimo tušti ir skamba kaip cimbolai. Fasadas atrodo spalvingas, o pasukus už kampo – plikų plytų siena. Žmogus atrodo pamaldus, o sieloje ar ko yra?

 

Bernardinai.lt