Dievo akyse esame priimtini tik dėl to, kad pasitikime Jėzumi Kristumi.

Evangelijos pagal Joną 3-iame skyriuje labai aiškiai pasakyta, kad amžinasis gyvenimas bus suteiktas tik tikintiesiems Jėzumi. Deja, daugelis daro išvadą, kad jiems Gelbėtojas nereikalingas, nes mano esą geresni už visus kitus. Deja, gretindami save su kitais ir manydami, kad Dievas juos priims dėl gero elgesio, žmonės klysta.

Kalbėsime apie žmogų, kuris galvojo labai panašiai. Jis tikėjo, kad amžiną gyvenimą galima užsitarnauti, tačiau Jėzus jam paprieštaravo.

Dievas mus myli ir parūpina tai, kas geriausia. Vienintelė bėda ta, kad daugelis žmonių to nevertina ir mano, jog Dievo meilė jiems nereikalinga. Jie nesuvokia, jog atstumdami Dievo duotus dalykus ir siekdami to, kas jiems neprilygsta, netenka paties geriausio.

„Štai vienas jaunuolis prisiartino prie Jėzaus ir paklausė: „Mokytojau, ką gera turiu daryti, kad įgyčiau amžinąjį gyvenimą?“ Jis atsakė: „Kam manęs klausi apie gera? Vienas tėra Gerasis! O jei nori įeiti į amžinąjį gyvenimą, laikykis įsakymų. Tas paklausė: „Kokių?“ Jėzus atsakė: Nežudyk, nesvetimauk, nevok, melagingai neliudyk, gerbk savo tėvą ir motiną; mylėk savo artimą kaip save patį. Jaunuolis tarė: „Aš viso to laikausi. Ko dar man trūksta?“ Jėzus atsakė: „Jei nori būti tobulas, eik parduok, ką turi, išdalyk vargšams, tai turėsi lobį danguje. Tuomet ateik ir sek paskui mane.” Išgirdęs tuos žodžius, nuliūdęs jaunuolis pasišalino, nes turėjo daug turto.

Tada Jėzus tarė savo mokiniams: „Iš tiesų sakau jums: turtuoliui nelengva patekti į dangaus karalystę. Ir dar kartą jums sakau: lengviau kupranugariui išlįsti pro adatos ausį, negu turtuoliui patekti į Dievo karalystę.“ Tai išgirdę, mokiniai labai sumišo ir klausė: „Tai kas galės būti išgelbėtas?“ Pažvelgęs į juos, Jėzus tarė: „Žmonėms tai negalimas daiktas, o Dievui viskas galima“ (Mt 19,16–26).

Dažnai žmonės, skaitydami šią Šventojo Rašto vietą mano, jog ji yra labai įdomi, tačiau jokiu būdu jos netaiko sau, nes, anot jų, skiriasi aplinkybės. Jie nėra pasiruošę susitikti su Dievu dėl tos pačios priežasties, kaip ir jaunuolis.

Jaunuolis, klausdamas: „Mokytojau, ką gera turiu daryti, kad įgyčiau amžinąjį gyvenimą?“ Iš esmės Viešpaties paklausė: „Ką dar galiu pridurti prie savo gerų darbų, kad įgyčiau amžinąjį gyvenimą?“ Noriu atkreipti jūsų dėmesį į pirmą klausimo dalį: „Ką gera turiu daryti?“ Visų pirma apibrėžkime sąvoką „amžinasis gyvenimas“. Vieni mano, jog tai nesibaigiantis, tęstinis gyvenimas be pabaigos. Tai tiesa, tačiau sąvoka „amžinasis gyvenimas“ apima ne tik laiko kiekį, bet ir gyvenimo kokybę. Žmonių manymu, gyvenimo kokybė – tai pamaldumas, geri darbai ir teisumas, tačiau amžinasis gyvenimas reiškia kur kas daugiau. Amžinasis gyvenimas – tai pati Dievo gyvastis.

Kai tikite, kad Jėzus ant kryžiaus mirė dėl jūsų ir priimate Jį kaip savo Gelbėtoją, tą pačią akimirką priimate paties Dievo gyvastį. Paulius rašo: „O kas neturi Kristaus Dvasios, tas nėra jo“ (Rom 8,9).

Kalbėdami apie išganymą, omenyje turime ne tik mūsų tikėjimą. Išganymas – tai ne kokia nors filosofija, o tai, ką suteikia pats Dievas. Išganymas – tai pats Dievas, per Šventąją Dvasią apsigyvenantis mūsų viduje. Šventoji Dvasia yra vienas Trejybės Asmuo. Vadinasi, kiekviename tikinčiajame gyvena Dievas. Amžinasis gyvenimas yra Dievo dovana, kuri yra mūsų pasitikėjimo Jėzumi Kristumi rezultatas. „Jūs juk esate išgelbėti malone per tikėjimą ir ne iš savęs, bet tai yra Dievo dovana, ir ne darbais, kad kas nors nesigirtų“ (Ef 2,8–9).

Klausdamas, ką daryti siekiant įgyti amžinąjį gyvenimą, jaunuolis pabrėžė savo gerus darbus. Religingi, tačiau neišganyti žmonės dažnai klausia, ką daryti, kad Dievo akyse būtų priimtini. Visi nori žinoti, kaip gyventi palaimintai, laimingai ir amžinai su Dievu, kuris parūpino dangų.

Evangelijoje pagal Matą minimas jaunuolis mąstė taip kaip ir daugelis kitų žmonių. Jis norėjo žinoti, kokie darbai padės jam įgyti amžinąjį gyvenimą. Šioje ištraukoje sakoma, kad jis buvo turtingas, tačiau materialinė padėtis šiuo atveju nevaidino jokio vaidmens. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad jaunuolis apsigaudinėjo lygiai taip pat, kaip ir daugelis šiuolaikinių žmonių. Jie mano, jog amžinąją gyvenimą galima užsidirbti gerais darbais. Mielas bičiuli, jei manote, kad gerai elgdamiesi ar darydami gerus darbus galite užsitarnauti Dievo palankumą, ir Jis, įvertinęs jūsų pastangas, suteiks amžinąjį gyvenimą, labai klystate. Jei manote, kad tam tikras elgesys ir veikla jus padarys priimtinus Dievui, apgaudinėjate pats save. Tai itin didelis savęs apgaudinėjimas, bet, deja, dauguma žmonių prie Dievo artinasi būtent taip. Jie mano, jog jei teisingai elgsis, darys tai, kas teisinga, jei atsikratys blogybių, tuomet Dievas jų neatstums. Toks požiūris į Dievą dažnam yra normalus ir priimtinas.

Tačiau kuo jis neteisingas? Taip samprotaujant pirmiausiai apeinama ir nepaisoma pagrindinės mūsų visų problemos – nuodėmingos prigimties. Juk visi priešinamės Dievui ir Biblijoje parašyta, kad visi nusidėjome. „Nes visi yra nusidėję ir stokoja Dievo garbės“ (Rom 3,23).

Apaštalas Paulius teigia, kad visi žmonės nusidėjo prieš Dievą. Jie nėra tokie, kokius Dievas nori juos matyti, ir nedaro to, ko Jis nori, nesiekia jiems numatytų tikslų. Visi turi nuodėmės skolą. Deja, apgaulingai manoma, kad ištaisę keletą dalykų atrasime palankumą Dievo akyse. Žmonės mano, jog pakeitę savo gyvenimą, atsikratę blogybių, pradėję lankyti bažnyčią, galbūt šiek tiek aukoti, skaityti Bibliją ir melstis, geriau elgtis su artimaisiais, daugiau dirbti, taps Dievui priimtini.

Mielas bičiuli, o ką daryti su visais tais metais, praleistais nuodėmėje? Geri darbai nuodėmės nepanaikina ir jos neištrina. Vienintelis dalykas, galintis panaikinti nuodėmę, yra mirtis. Tai padarė Jėzus. Jis Golgotoje ant kryžiaus už mus praliejo savo kraują ir paaukojo gyvybę. „Tai pat bemaž viskas pagal įstatymą apvaloma krauju, ir be kraujo praliejimo nėra atleidimo“ (Hbr 9,22).

Žmogus, manantis, jog būdamas geras, darydamas gera, stengdamasis laikytis įsakymų ir taisydamas blogus dalykus, yra Dievui priimtinas, nepaiso nukryžiavimo ir Jėzaus Kristaus kryžiaus. Nuodėmės atleidžiamos tik per Jėzaus kryžių. Niekas, išskyrus Jėzaus Kristaus kryžių, negalėjo, negali ir negalės panaikinti nuodėmės.

Skaitytoje Evangelijos pagal Matą ištraukoje matome, kad jaunuolis apgaudinėjo pats save. Jis manė, jog norėdamas būti išgelbėtas, gali pats ką nors padaryti ir klausė Jėzaus, kokius gerus darbus, be jau padarytų, galėtų pridurti, kad Dievo akyse būtų priimtinas. Be abejo, kad niekas nieko negali pridėti ir pridurti. Bėda ta, kad dauguma žmonių tiki, jog išgelbėjimas įgyjamas darbais. Jie mano, kad galima taip gyventi ir elgtis, kad Dievo akyse būtų priimtini. Jei tokio pobūdžio mąstymas yra baisus apsigaudinėjimas, tuomet, kokia yra tiesa? Žmonės dažnai klaidingai supranta skaitytą Evangelijos pagal Matą 19-o skyriaus ištrauką. Pirma, jie mano, kad gali būti išganyti laikydamiesi Dešimties Dievo įsakymų. Šio skyriaus 17-oje eilutėje skaitome, kad Jėzus sakė: „Kam manęs klausi apie gera? Vienas tėra Gerasis! O jei nori įeiti į gyvenimą, laikykis įsakymų.“

Remiantis šia eilute daroma neteisinga išvada, jog pats Jėzus pasakė, kad, norint įeiti į gyvenimą, privaloma laikytis Dešimties Dievo įsakymų. Jei esate tos pačios nuomonės, norėčiau paklausti, kiek įsakymų įvykdėte? Niekur Biblijoje nepasakyta, kad jei laikysitės Dešimties Dievo įsakymų, būsite išganytas. Tiesą sakant, mes jų net nesugebame laikytis. Jie veikiau atskleidžia mūsų nuodėmingumą ir nesugebėjimą jų laikytis. Šie įsakymai buvo duoti kaip doros įstatymas ir visuomenės egzistavimo pagrindas. Atmesdami Dievo doros įstatymą teigiate, jog visuomenė gali egzistuoti be atskaitomybės prieš Dievą. Deja, jei žmonės nesijaučia esą atsakingi prieš Dievą, jie pradeda vienas su kitu blogai elgtis. Visuomenėje, kuri atstumia Dievą, žmonės ryja vienas kitą. Dešimt Dievo įsakymų buvo duoti ne išganymui įgyti, o atskleisti žmonių nuodėmingumui, ydingumui ir niekšiškumui. Sugretinę Dešimt Dievo įsakymų su laikraščių antraštėmis pamatysime, kokiame baisiame pasaulyje gyvename. Laimei, jame gyvena ir daugybė dievotų žmonių. Šioje visuomenėje žmonės gyvena visiškai išbraukdami Dievą, nes Dešimt Dievo įsakymų prieštarauja jų pažiūroms ir žaboja jų blogą elgesį. Vaikai auklėjami be Dievo baimės ir nuolat girdi, kad neprivaloma laikytis Dešimties Dievo įsakymų. Dėl to visuomenėje apstu problemų, kurių niekas negali išspręsti. Doros problemų be Dievo niekas neišspręs. Dešimt Dievo įsakymų neteikia išganymo.

Klaidingai suprantamas ir lėšų aukojimas. Dažnas mano, kad aukodamas taps krikščioniu.

Kai kurie žmonės mano, kad viską paaukodami vargšams užsitarnaus amžinąjį gyvenimą, tačiau ši mintis prieštarauja malonės koncepcijai. Dievas žmones gelbsti tik dėl savo meilės ir atleidimo, nupirkto ant kryžiaus. Negalite būti išganytas dėl savo gerų darbų ir aukų. Kalbėdamas apie auką, Jėzus jaunuoliui parodė jo problemą. Jaunuolis buvo prisirišęs prie turto ir nenorėjo jo atsisakyti ar atiduoti, kad įgytų tai, ko jam trūksta.

Kita klaidinga nuomonė yra ta, kad turtingas žmogus negali būti išganytas. Jėzus sako, kad sunku turtuoliui būti išgelbėtam. Tada Jėzus tarė savo mokiniams: „Iš tiesų sakau jums: turtuoliui nelengva patekti į dangaus karalystę. Ir dar kartą jums sakau: lengviau kupranugariui išlįsti pro adatos ausį, negu turtuoliui patekti į Dievo karalystę“ (Mt 19,23–24).

Anomis dienomis miestai būdavo apjuosiami siena. Mieste būdavo pagrindiniai vartai, per kuriuos judėdavo pagrindinis žmonių ir prekių srautas. Naktį saugumo sumetimais vartai būdavo uždaromi. Nespėjusiems patekti į miestą iki numatyto laiko būdavo paliekami labai maži varteliai, pro kuriuos, uždarius didžiuosius miesto vartus, galėdavo įeiti tik vienas žmogus. Kupranugaris pro juos galėdavo praeiti tik ant kelių ir be nešulių. Jėzus, kalbėdamas su jaunuoliu, parodė, kad pasikliaujant turtais ir savo galia Dievui patikti neįmanoma.

Nebendraudamas su Dievu žmogus negali patekti į dangų.

Taigi ką daryti, norint paveldėti amžinąjį gyvenimą? Didžiausia apgaulė yra manyti, kad pakanka labai stengtis ir Dievo akyse būsime priimtini. Vienintelis būdas patikti Dievui ir patekti į dangų yra tikėti Jėzumi Kristumi. Baisiausia, kad išgirdęs tuos žodžius, jaunuolis nuliūdęs pasišalino, nes turėjo daug turto (Mt 19,22).

Jaunuolis pasišalino, nors buvo atėjęs pas Jėzų paklausti, ką gera turįs daryti, kad įgytų amžinąjį gyvenimą. Jam trūko tik vieno – visą savo pasitikėjimą sudėti į Jėzų, o ne į savo turtus, visko atsisakyti ir sekti Juo. Jėzus nurodė kliūtį, trukdančią jaunuoliui įgyti amžinąjį gyvenimą, tačiau nepasakė, jog tai išsigelbėjimo kelias. Tai išgirdęs jaunuolis apsisprendė. Jo sprendimas buvo toks pats, kokį šiandien priima daugelis žmonių. Jie stengiasi įsikibti į tai, ko negali išlaikyti, ir atstumia tą, ko negalėtų prarasti. Jaunuolis prašė amžinojo gyvenimo, bet jo atsisakė dėl materialios gerovės ir turtų.

Mielas bičiuli, kokia gi toji priežastis, dėl kurios vis dar nesate priėmęs Jėzaus Kristaus kaip savo Gelbėtojo? Būkite atviras. Jei nepasitikite Jėzumi kaip savo Gelbėtoju, vadinasi, tarp jūsų ir Dievo yra kliūtis. Matyt, ko nors nenorite atsižadėti ir nuo ko nors nenorite nusisukti. Galbūt tai abejonės, veikla, santykiai su žmonėmis ar puikybė. Galbūt nenorite, kad jums kas nors nurodinėtų, nes norite būti pats sau ponas? Galbūt jums trukdo turtai? Visi, atstumiantys Evangeliją ir Jėzų, tai daro dėl kokios nors priežasties. Taigi būkite pats sau atviras ir išsiaiškinkite, kodėl neįgyjate amžinojo gyvenimo. Didžiausia apgaulė yra manyti, jog jį galima įgyti ir be Dievo. Deja, vienintelis kelias į išgelbėjimą yra Jėzus Kristus. Baisiausia, kai tie, kurie girdėjo tiesą, nuo jos nusisuka ir praranda galimybę įgyti amžinąjį gyvenimą.

Ar jūsų gyvenime yra tai, kas trukdo sekti Jėzumi Kristumi? Turtingam jaunuoliui trukdė jo paties turtas. Jums galbūt trukdo santykiai, darbas ar įpročiai. Nesvarbu, kas tai bebūtų, visko atsižadėkite ir šiandien priimkite Jėzų kaip savo Gelbėtoją. Padarykite Jį savo gyvenimo Viešpačiu.

 

Dr. Charles F. Stanley

Paruošta pagal „Gerosios Naujienos centro“

radijo laidą „Prisilietimas“