Kraunasi...

Kardinolas Godfried Danneels. Jėzaus Dvasia: Septyni Jėzaus gyvenimo paveikslai

Dvasia yra ne vien jėga, apimanti Izraelio teisėjus ir karalius ar įkvepianti pranašus. Dvasia, apie kurią kalbame, yra Jėzaus Dvasia. Kiekviena Jėzaus gyvenimo scena, kurioje veikia Dvasia, drauge yra paveikslas to, kas ir mums įvyksta. Mums tai yra archetipai: tose scenose galime atpažinti save.

Neįmanoma tampa įmanoma

Kas nežino angelo žodžių Marijai: Šventoji Dvasia nužengs ant tavęs, ir Aukščiausiojo galybė pridengs tave savo šešėliu; todėl ir tavo kūdikis bus šventas ir vadinamas Dievo Sūnumi (Lk 1, 35)?Anot Mato, angelas ta patį sako ir Juozapui: Ji pagimdys sūnų, kuriam tu duosi Jėzaus vardą, nes jis išgelbės savo tautą iš nuodėmių (Mt 1, 21).

Ką daro Dvasia per Apsireiškimą? Ji paverčia tikrove tai, kas neįmanoma. Marija nepažįsta vyro. Kaip ji galėtų tapti nėščia?

Tą patį Dvasia daro ir mumyse. Ji atsako į be perstojo mus kankinantį klausimą:kaip tai įvyks? Mūsų gyvenime taip pat niekas neprasideda savaime. Ir kiekvienąsyk kyla klausimas: kaip tai bus įmanoma? Renkantis gyvenimo kelią, tuokiantis, įsivaikinant kūdikį, priimant sunkų sprendimą, susitaikant, sūnui ar dukrai renkantis, kur mokytis, prisiimant atsakomybę bendruomenėje. Jau negalvojant apie daugybę išbandymų, tokių kaip liga, nedarbas, rūpinimasis senais tėvais, sutuoktinio mirtis, staiga tampant vieninteliu šeimos maitintoju… Kaip tai bus įmanoma?

Bet Jėzaus Dvasia yra neįmanomų dalykų Dvasia. Nes Dievui nėra negalimų dalykų, – sako angelas (Lk 1, 37). Jis tai sako ir mums.

Tėvas danguje

Jėzus stovi po Krikštytojo ranka Jordano upėje. Jis palenkia galvą ir meldžiasi. Tada atsiveria dangus, ant Jo nusileidžia Dvasia ir pasigirsta balsas: Tu mano mylimasis Sūnus, tavimi aš gėriuosi (Lk 3, 22).

Tas pats sakoma ir kiekvienam iš mūsų. Nes ir ant mūsų nusileido Dvasia taip, kaip ant Jėzaus Jordane. Mūsų Jordanas yra krikštykla. Į ją irgi nusileidžia Dvasia, ir kiekvienam iš mūsų Tėvas sako: Tu esi mano mylimas vaikas, mano širdies vaikas. Nes mes esame Tėvo sūnūs ir dukterys tiek pat, kiek ir Jėzus. Tėvas mums davė viską. Jis mums dovanojo savo mintis, jausmus, emocijas, begalinę meilę. Viską kaip ir Jėzui. Išskyrus viena: Jėzus tai turi nuo amžių, o mes tai gavome laike. Esame įsūnyti vaikai. Bet įsūniai – kiekvienas tai žino – yra lygūs su tikraisiais vaikais.

Dėl šios priežasties galime išvengti šiandieninio žmogaus išgyvenamo jausmo, kad esame našlaičiai: nesame vieniši. Turime Tėvą, kuris rūpinasi mumis visais. Dvasia yra beribio pasitikėjimo Dvasia. O pasitikėjimo, kaip sakė Lizjė Teresėlė, niekada negali būti per daug.

Ramstis išmėginimuose

Trečiasis Dvasios įsikišimas į Jėzaus gyvenimą – neįprasta scena, į kurią dažniausiai visiškai nekreipiame dėmesio. Kupinas Šventosios Dvasios Jėzus grįžo nuo Jordano, ir Dvasia jį vedžiojo po dykumą (Lk 4, 1). Morkus šį reikalą paaiškina dar tiesmukiškiau: Netrukus Dvasia jį paakino nukeliauti į dykumą (Mk 1, 12).Keista Dvasia, vedanti Jėzų į pagundą. Ar tikrai ši Dvasia yra Dievo Dvasia?

O taip! Dvasia suteikia Jėzui galią pataisyti ir atstatyti tai, kas buvo blogai prieš Jį, tiesą sakant, dar nuo Mozės laikų. Anais laikais visi Izraelio sūnūs pasidavė pagundoms dykumoje. Nes buvo maisto, stebuklų, savo asmenybių vergai. Dvasios dėka Jėzus atsilaikė prieš visa tai ir laimėjo kovą prieš blogį.

Ir mes tai galime Jame. Mus gundo pinigai, malonumai ir valdžia. Patys savaime jie yra geri dalykai, sukurti Dievo. Bet laukinis mūsų nesaikingumas pavertė šias sveikas ląsteles vėžinėmis. Norime per daug gėrybių, malonumų, valdžios. Iš kūrinių padarėme dievus.

Patekome į spąstus ir kartu su Pauliumi sakome: Aš net neišmanau, ką darąs, nes darau ne tai, ko noriu, bet tai, ko nekenčiu. <…> Aš nedarau gėrio, kurio trokštu, o darau blogį, kurio nenoriu. <…> Vargšas aš žmogus! Kas mane išvaduos iš šito mirtingo kūno! (Rom 7, 15. 19. 24). Mus išlaisvins Jėzaus Dvasia, ta pati, kuri pastūmėjo Jėzų į dykumą.

Atrasti savo pašaukimą ir sekti juo

Visi ieškome savo pašaukimo, savo gyvenimo plano. Tai ne visada paprasta: gali atsitikti, kad ilgą laiką abejosime, eisime aplinkeliais, netgi pasiklysime ir atsidursime ten, kur pradėjome. Bet Dvasia sergi mūsų žygius: Ji mums parodo siektiną tikslą ir mūsų pašaukimą. Ji taip pat lengvai stumteli iš nugaros, kad padėtų įveikti visus mirties periodus, abejojimus, paralyžius ir kitus svyravimus.

Taip buvo Jėzui jo jaunystės kaimo Nazareto sinagogoje. Jis jau senokai buvo dailidė, nors ten neatrado savo profesijos, bet atrado savo pašaukimą – tai, ko iš Jo norėjo Dievas: Viešpaties Dvasia ant manęs, nes jis patepė mane, kad neščiau gerąją naujieną vargdieniams. Pasiuntė skelbti belaisviams išvadavimo, akliesiems – regėjimo; siuntė vaduoti prislėgtųjų ir skelbti Viešpaties malonės metų (Lk 4, 18–19).

Toks yra ir mūsų pašaukimas: skelbti Gerąją naujieną, sakyti išlaisvinančius žodžius, daryti išlaisvinančius darbus, atverti akis, garsinti, kad Dievo malonės metai arti. O mūsų pagrindiniai klausytojai yra lygiai tokie patys kaip Jėzaus: vargšai, belaisviai, aklieji ir prislėgtieji.

Džiūgavimo Dvasia

Dvasia Jėzuje daro dar kai ką, ko mums labai trūksta. Paklausykite: Tuomet jis pradžiugo Šventąja Dvasia ir prabilo: „Aš šlovinu tave, Tėve, dangaus ir žemės Viešpatie, kad paslėpei tai nuo išmintingųjų ir gudriųjų, o apreiškei mažutėliams“ (Lk 10, 21).

Visur, kur tik apsireiškia Dvasia, nesulaikomai pliūpteli džiaugsmas, kaip pavasarį nesulaikomai išsprogsta pumpurai. Jonas šokteli savo motinos įsčiose, Marija pratrūksta Magnificat, piemenukai džiaugsmingai patraukia į Betliejų. Po kiekvieno stebuko ir nuodėmių atleidimo pliūpteli džiaugsmingo šlovinimo choras.

Bet visų įspūdingiausias paties Jėzuaus džiaugsmas, kai Jis mato mažiausius ir beraščius suprantant viską, nors didieji ir išsimokslinusieji nesugeba Juo sekti. Jei mus apleidžia džiaugsmas, jei jo stinga mūsų Bažnyčiai, reikia klausti savęs, ar esame pakankamai maži ir vargšai. Ten, kur mažieji, karaliauja džiaugsmas; ten yra ir Jėzaus Dvasia.

Atvirkštinis pasaulis

Tai, ką paslaptingiausio Dvasia nuveikė Jėzaus gyvenime, pamatome Jo mirties scenoje. Išoriškai išnyko bet kokia dvasia: Jis atidavė dvasią.

Bet Jonas įžvelgia daug giliau. Šie žodžiai turi dvigubą prasmę. Jonas ne tiek mato išeinančią dvasią, kiek regi, kaip Jėzus savo mirtyje ir per savo mirtį įpučia Šventąją Dvasią visai žmonijai: [Jis] atidavė dvasią (Jn 19, 30).

Iš mirties kyla gyvenimas. Dvasia apverčia aukštyn kojom tai, kas akivaizdu. Ten, kur, rodės, triumfuoja mirtis, prasiveržia gyvenimas. Ten, kur, rodės, viskas baigėsi, viskas tik prasideda. Šventoji Dvasia viską apverčia. Nuo šios akimirkos nesibaigs stebuklų metas. Nukryžiuotasis tampa pasaulio Išganytoju, Tas, kuris numirė, tampa Gyvuoju, Pasmerktasis – Teisėju. Įvyksta dar daugiau stebuklų: žvejai tampa apaštalais, jaunos Bažnyčios persekiotojas – maloniu pamokslininku, nusidėjėlis – popiežiumi. Tai dar stipriau negu tai, kas įvyko per Apsireiškimą. Iš tiesų, neįmanoma tampa įmanoma: gyvenimas iškyla iš mirties, ir gėdos medis virsta šlovės sostu.

Gailestingumo Dvasia

Paskutinis Dvasios darbas – viena iš paskutiniųjų Jėzaus gyvenimo tarp mūsų scena – tai prisikėlimo sekmadienio vakaras. Jėzus įeina ir sako: „Ramybė jums!“ <…> Tai pasakęs, jis kvėpė į juos ir tarė: „Imkite Šventąją Dvasią. Kam atleisite nuodėmes, tiems jos bus atleistos, o kam sulaikysite, – sulaikytos“ (Jn 20, 22–23).

Pirmasis Jėzaus Dvasios darbas yra nuodėmių atleidimas. Mūsų dienomis, kai mąstome, ką Jėzus atėjo nuveikti žemėje, dažnai galvojame apie visai kitus dalykus. Pirmiausia kalbame apie išgydymą, išlaisvinimą, teisingumą ir ramybę, apie pagarbą kiekvienai žmogiškajai būtybei, tarpusavio meilę. Bet dėl ko pirmiausia Jėzus atėjo, ir ką Dvasia tuoj pat atliko po Jo prisikėlimo, – tai nuodėmių atleidimas. Beje, tai užšifruota pačiame Jo varde: Jo vardas Jėzus (Dievas gelbsti). Angelas sakė Juozapui: Tu jam duosi Jėzaus vardą, nes Jis išgelbės savo tautą iš nuodėmių.

***

Septynios Jėzaus gyvenimo scenos, septyni Dvasios veikimo pavyzdžiai. Septyni pastebėjimai apie tai, ką Jėzaus Dvasia daro ir mūsų gyvenime. Nes Jėzaus gyvenimo paveikslai yra mūsų gyvenimo archetipai.

 

„Bažnyčios žinios“

 


Kategorija Straipsniai


Grįžti atgal Paskelbta: 2022-03-11

Mėnesio populiariausi straipsniai



© 2024 www.zarasuparapija.lt