Vieną sekmadienį ant bažnyčios durų buvo prikabintas užrašas: „Kad kitą sekmadienį visi galėtų ateiti į Mišias, surengsime ypatingą sekmadienį be pasiteisinimų!

Zakristijoje sustatysime lovas tiems, kurie sako: „Sekmadienis yra vienintelė savaitės diena, kai galiu išsimiegoti.“

Bus įrengtas specialus minkštų fotelių kampelis tiems, kuriems suolai yra per kieti. Akių lašų pasiūlysime tiems, kurių akys labai pavargo, pernakt žiūrėjus televizorių.

Grūdinto plieno šalmukus dovanosime tiems, kurie sako: „Jei nueisiu į bažnyčią, man ant galvos gali nukristi stogas.“ Pūkinėmis antklodėmis aprūpinsime tuo, kurie skundžiasi, kad bažnyčioje per šalta, o ventiliatoriais – tuos, kurie dejuoja, kad per karšta.

Bylų aplankai su žymekliais bus išdalyti visiems, norintiems surašyti asmenis, kurie „visada eina į bažnyčią, bet yra blogesni už kitus“.

Toms ponioms, kurios negali vienu metu eiti į bažnyčią ir gaminti pietų, į pagalbą bus sukviesti giminės ir draugai.

Bus išdalytos kortelės su užrašu: „Aš jau daviau“ visiems, kurie nerimauja dėl renkamų aukų.

Vienoje navoje bus susodinta medžių ir gėlių tiems, kurie ieško Dievo tik gamtoje. Gydytojai ir medicinos seserys suteiks pagalbą visiems, kurie sekmadieniais ir tik sekmadieniais suserga. Aprūpinsime klausos aparatais tuos, kurie negirdi pamokslo, o ausų kamštukais – tuos, kurie girdi.

Bažnyčia bus papuošta ir Kalėdų žvaigždėmis, ir Velykų lelijomis – dėl tų, kurie visada tik tokią ją ir matė.“

 

„Negalėjote nė vienos valandos pabudėti su manimi? Budėkite ir melskitės, kad nepatektumėte į pagundą. Dvasia ryžtinga, bet kūnas silpnas“ (Mt 26, 40-41). Šiandien budėti su Jėzumi tapo tam tikra sunkiųjų darbų bausme. Dievas mums dovanoja amžinybę. Mes Jam nenoromis skiriame tik vieną kitą minutę.

 

 

Bruno Ferrero

Iš knygos: „365 trumpi pasakojimai sielai“