Kiekvieną Advento sekmadienį įžiebiama žvakė Adventiniame vainike. Laukimo metas. Vilties ilgesys. Žalumos amžinumas. Tikėjimo branda. Meilės glėbys. Žmogiškumo tikrovė. Dievo atėjimas… Tegul žvakės spindesys apšviečia ir kiekvieno mūsų kasdienybės buitį, širdies pasaulį kelyje link palaimintos Kalėdų Nakties…

Piemenėlių žvakė – Lk 2, 9-10: „Jiems pasirodė Viešpaties angelas, ir juos nutvieskė Viešpaties šlovės šviesa. Jie labai išsigando, bet angelas jiems tarė: „Nebijokite! Štai aš skelbiu jums didį džiaugsmą, kuris bus visai tautai“.

Šiandien įsižiebs dar viena žvakė Advento vainike. Dar daugiau šviesos pasklis aplinkui. Bažnyčia šį sekmadienį apaštalo Pauliaus žodžiais skelbia: „Viešpats yra arti“. Prašykime malonės, kad galėtume pajusti Kristaus artumą, Jo meilę ir bičiulystę. Kiekviena gyvenimo akimirka mums dovanoja susitikimą su Kristumi. Kai klausomės Jo žodžių, kai mylime vienas kitą, kai drauge meldžiamės ir dalijamės Šventąją Eucharistijos Duoną, Jis yra su mumis.

(Uždegus trečiąją žvakę)

Dangaus Tėve! Tu nenorėjai būti savo vaikams tolima ir šalta žvaigždė visatos platybėse, abejingas ir nebylus pasaulio stebėtojas. Prabilęs iš degančio krūmo, Tu pranašui Mozei pasakei savo vardą:„Aš esu, Kuris esu“. Per visą žmonijos istoriją Tu buvai su mumis ir dėl mūsų. Tavo pėdomis išmarginti visi žemės takai. Tu ėjai į tremtį, į vergiją, į dykumą, kad guostum ir stiprintum savo tautą. Didžiausi žmonių giminės nusikaltimai nesugriovė Tavo palankumo mums: nedėkingam ir neištikimam kūdikiui Tu iš naujo tiesei draugystės ranką, nes Tavo širdis, Tėve, negalėjo nemylėti mūsų. Mes patyrėme brangiausią Tavo artumo ženklą, kai Tavo Viengimis Sūnus tapo Žmogaus Sūnumi, kad pasiliktų su mumis iki laikų pabaigos, vesdamas į Tavo meilės prieglobstį. Amen.