Kraunasi...

Kun. Vydas Juškėnas. Kokią dovaną įteikti Tėčiui?

Šiandien švenčiame Tėvo dieną. Mūsuose – tai nelengva ir nepaprasta šventė. Jei Motinos diena apgaubta meilės, šilumos ir tam tikro šilto vidinio nusiteikimo, tai Tėvo diena – kažkas ne tokio aiškaus, ne taip išreikšta, ne taip išjausta.

Šaltinis: standard.co.uk/

Tėvo dienos šventimas suteikia gerą progą pagalvoti ir apie jo vaidmenį šeimoje. Tėvo reikšmė yra tokia, kaip ir motinos. Juk ir be jo, kaip ir be jos, nebūtų žmonijos, nebūtų nė vienos užgimusios gyvybės. Bet mūsų laikais ši aiški tiesa daugelio yra lyg pamiršta. Atrodo, kad pasukome jausmų keliais. Motinos meilės švelnumas yra daug labiau pastebimas, negu tėvo kasdieninis sunkus darbas. Jis yra paslėptas, nematomas. Motinos akys dažnai nuo ašarų parausta. Mes tai pastebime ir teisingai įvertiname, bet tėvo pūslėtų rankų dažnai visai nematome.

Esame įpratę sakyti, kad motina yra šeimos širdis, o tėvas — galva. Širdis daugiau primena meilę, švelnumą, jausmą, o galva arba protas — šaltą, griežtą galvojimą, įstatymus ir taisykles, kurių reikia laikytis. Dėl to tėvui kartais yra taikomas itin griežtas vaidmuo.

Teisingai mes keliame motinos heroiškumą, auginant kūdikius, aukojant jiems daug rūpesčio ir nemigo naktų, bet nereikia užmiršti ir tėvo didvyriškumo, diena iš dienos dirbančio vienokį ar kitokį darbą, kad šeima būtų soti ir laiminga. Jis dirba, atskirtas nuo šeimos džiaugsmo, nuo vaikų čiauškėjimo, kad jie džiaugtųsi, bet jis pats retai jais pasidžiaugti tegali. Tai tikrai pagarbos ir meilės yra vertas šis tyliai šeimos naštą nešąs darbininkas, tiek maža tegaunąs atpildo už savo darbą ir aukas.

Kokią dovaną mes galėtume įteikti savo tėveliui šią gražią dieną? Jeigu šeimos nariai, užuot jį niekinę ir ignoravę, stengtųsi parodyti, kad jį laiko tikra atrama ir užuovėja; jeigu žmona rodytų jam daugiau pagarbos ir tą pagarbą ugdytų vaikuose; jeigu tėvas pajustų, kad jis šeimoje reikalingas ne tik kaip šeimos maitintojas, bet tikrai yra įvertintas ir kiekvieną vakarą, pareinant iš darbo, visos šeimos laukiamas, tai jam būtų pati gražiausia ir prasmingiausia dovana.

Kad ir kokios gilios žaizdos būtų – ar kaip vaikams, ar kaip tėvams, svarbiausia prisiminti, kad turime ne tik jas apraudoti, bet ir kreiptis į Viešpatį, kad Jis suteiktų jėgų atleisti, susitaikyti, parodyti meilę bei šilumą ir vėl sujungtų mūsų širdis su savimi ir vienų su kitais. Telaimina ir tegloboja Jus, mieli tėveliai ir seneliai, dangiškasis Tėvas!

 

Kun. dek. Vydas Juškėnas

 


Kategorija Parapija Straipsniai


Grįžti atgal Paskelbta: 2021-06-05

Naujausi straipsniai

Mėnesio populiariausi straipsniai



© 2021 www.zarasuparapija.lt