„Ar prisikėlė iš numirusiųjų? Tikrai. Tiesa. O aš norėčiau parduoti jums tiltą“.

Taip atsakytų Tomas, jeigu jis gyventų mūsų dienomis. „Jeigu aš nepamatysiu jo rankose vinių žaizdų ir neįbesiu piršto į vinių žaizdą, ir jeigu neįkišiu rankos į jo šoną, netikėsiu“ (Jn 20, 25). Jis anksčiau matė mirusius žmones. Ir Jėzus buvo miręs. Jis panašus į XXI amžiaus racionalistus. Jie tvirtino „Tai neįtikėtina“. „Tai neįvyko“.

Bet kas, jei tikrai tai įvyko?

Tomas įtikėjo, kai Jėzus jam pasirodė, Tomui ištiesė savo rankas ir sakė: „Įbesk čia pirštą“ (Jn 20, 27).

Tomas krito ant kelių. „Mano Viešpats ir mano Dievas!“ (Jn 20, 28).

Jūs priešinatės – tai buvo savihipnozė. Mokiniai nenorėjo tikėti, kad jų Viešpats miręs, todėl prasimanė audeklą.

Iš tikrųjų? Pažiūrėkime į kai kuriuos įrodymus.

1. Buvo pasigesta Jėzaus kūno. Jeigu žydams nepavyko jo rasti, jie galėjo nuslopinti po Jeruzalę sklindantį skelbimą apie Jėzaus prisikėlimą. Bet jie negalėjo.
2. Kūnas nebuvo pavogtas. Romėnai tam neturėjo jokio motyvo. Žydai neturėjo motyvo. Aha, jūs sakote, mokiniai jį pavogė. Štai koks klausimas iškilo romėnų sargybiniams ir kaip mokiniai pirmąsyk netikėjo, kai ankstyvą Velykų rytą moterys jiems atnešė naujieną.
3. Jei mokiniai kūną pavogė, jūs netikėtumėte, kad jie rizikuoja savo gyvenimu. Žmonės miršta dėl tiesos. Bet mokiniai rizikavo savo gyvenimais, ir beveik visi galiausiai buvo nukankinti dėl savo tikėjimo. Jie tikrai tuo tikėjo.
4. Bažnyčia Jeruzalėje staiga iškilo, kaip tik toje vietoje, kur jis buvo nukryžiuotas. Po Jėzaus prisikėlimo Jeruzalės mieste Jėzaus sekėjų išaugo nuo kelių tuzinų iki tūkstančiai tūkstančių. Jie tikėjo ta tiesa.
5. Šiuolaikiniai dokumentai mini šį įvykį. Talijus iš Samarijos, Suetonijus, Tacitas, Plinijus užsimena apie Jėzų. Žydų istorikas Jozefas rašo apie Jėzaus nukryžiavimą ir prisikėlimą. Jie žinojo, kad kažkas įvyko.

Jėzaus prisikėlimas iš numirusiųjų, iš tikrųjų, yra labiau tikėtinas, negu bet koks kitas paaiškinimas. Štai kodėl mums, krikščionims, tokios didingos Velykos. Štai kodėl švenčiame.

Jėzaus prisikėlimas reiškia, kad mirtis – ne pabaiga. Nors mano kūnas žemėje gali irti, Jėzus, kurį Tėvas prikėlė iš numirusiųjų, man duoda amžinąjį gyvenimą. Galų gale, mes, krikščionys, tikime, kad mūsų kūnai taip pat bus prikelti iš numirusiųjų.

O kadangi Jėzus nemiręs, žmonės ir šiandien gali jį susitikti. Galite asmeniškai Jį pažinti. Galiu nurodyti daugelį žmonių, liudijančių apie tai, ką Jėzus padarė jų gyvenimuose, kaip juos atvedė nuo nelaimės slenksčio į ramybę ir džiaugsmą. Jis kviečia žmones į gėrį. Jeigu jūs nesate įsitikinę, iš tikrųjų, negalite pasakyti, kad jūs sutikote prisikėlusį Jėzų, kodėl šį Velykų Sekmadienį jums nenuėjus į Bažnyčią Jo ieškoti? Ir galbūt, mūsų iškilmių metu jūs patys Jį surasite.

 

Jūs žinote, Jis yra gyvas. Štai apie ką visos Velykos!

 

Paruošta Dr. Ralph F. Wilson „Resurrection? Prove It to Me“

Paruošė: Saulenė Išganaitytė

Šv. Pranciškaus Ksavero (Jėzuitų) rektoratas