MĄSTYMAS

ŠIANDIENOS LITURGIJA ATVEDA MUS į Jėzaus gydymo galių slėpiningą pasaulį. Skaitinys iš Izaijo byloja, kad pavargusios rankos ir nusilpę keliai bus sustiprinti. Atėjęs Dievas išgelbės baimių kupinas širdis, o raišasis šokinės tarytum elnias (Iz 35-6).

Kaip Jėzus tai darė, aprašyta Evangelijoje nuostabiame Luko pasakojime apie vyrus, pro stogą nuleidusius neštuvus su paralyžiuotu vyru. Lukas rašo: Matydamas jų tikėjimą, jis tarė: „Žmogau, tavo nuodėmės tau atleistos! (Lk 5, 20) Galbūt prieš tai Jėzus aiškino apie nuodėmę. Kad ir kaip buvo, klausytojus, švelniai tariant, Jo žodžiai sutrikdė. Vienintelis Dievas tegali atleisti nuodėmę. Kuo baigėsi ši istorija, žinome: vyriškis pakilo ir pasiėmęs savo neštuvus patraukė namo.

Dar kartą perskaitykite tekstą. Vyras šaukiasi pagalbos. Ja pagelbėti prireikė keleto tikinčių draugų, nunešusių jį pas Jėzų. Gydytojas žvelgia giliau; gydyti reikia ir kūną, ir sielą – kai vienas sveikas, išgis ir kitas.

Advento metu Bažnyčia mus kviečia rasti laiko dvasinės sveikatos gerinimui per nuodėmių atleidimą. Apie tai kalbama ir šiandienos maldoje: „Viešpatie, gelbėk mus iš nuodėmių ir išgydyk mus.“ Kaip vykusiai šitai atskleidžia Charlesas Dickensas, privertęs mielą seną Skrūdžą pamatyti tikrąjį save, žinoma, padedant seniems draugams, tebegyvenantiems žemėje bei jau iškeliavusiems į dangų ar net į pragarą! Skrūdžas iš tikrųjų keičiasi, o Mažylio Timo vargai galiausiai perkeičia jo širdį. Netgi didžiausias savanaudis gali pasiryžti mylėti.

 

***

Jėzau, mokydamas dviejų savo įsakymų – Dievo meilės ir artimo meilės – Tu aiškiai leidi suprasti, jog didžiausios nuodėmės kyla iš meilės stokos. Jos veda į domėjimąsi vien savimi ir savanaudiškumą, neleidžia rūpintis Dievo ir kitų reikalais. Žvelgiu į savo sielą, bet ne Dievo joje ieškodama, o siekdama save iškelti. Adventas suteikia man galimybę visa daryti kitaip.

 

DARBAI

Šiandien su Marija kalbėk apie save. Rask atvaizdą, iš kurio ji žvelgtų tiesiai į mane. Prašyk, jog ji taptų drauge, leidžiančia pamatyti, kaip tavo gyvenimą apraizgęs savanaudiškumas smaugia tave. Galvok apie tai, kaip Šventajame Rašte aprašomi ir vaizduojami Marija su Jėzumi. Jo tekstuose ir vaizdiniuose Marija yra pavyzdys žmogaus, sugebančio mylėti, nepaisančio nei kelionės, nei asmeninių sunkumų ir negailinčio jėgų jiems nugalėti.

 

MALDA

Marija, kad man nušvistų Kalėdos, padėk visais būdais kratytis nuodėmės, egocentriškumo, savanaudiškumo.

 

---

KALĖDŲ ATVIRUKAI

 

Pirmieji Kalėdų atvirukai buvo atspausdinti Anglijoje 1843 m. Pirmojo, į tris dalis sulankstomo atviruko centre buvo nupiešta laiminga šeima, švenčianti su draugais, bet šoninėse dalyse buvo pavaizduoti žmonės, šelpiantys maisto ir drabužių stokojančius vargšus. To nederėtų pamiršti.

 

 

Iš knygos M. Jean Frisk „Džiugus lūkestis”

Katalikų pasaulio leidiniai, 2008