Kraunasi...

Artuma. Iš meilės broliui…

 

 

 

Jei tavo brolis nusideda, eik ir įtikink jį esant kaltą… Jie jis tavęs paklausys, tu laimėjai savo brolį (plg. Mt 18, 15).

Broliškas pataisymas – tai tiesa, pasakyta su meile; tik labai svarbu visa daryti su meile: „Visų pirma turėsite apsčiai meilės vieni kitiems, nes meilė uždengia nuodėmių gausybę“ (1 Pt 4, 8). Meilė pirmiausia skatina ieškoti paklydusio brolio.

Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, jog tai prieštarauja draudimui teisti (Mt 7, 1) ir trukdo siekti susitaikymo (Mt 5, 23-26). Tačiau tikrovėje broliškas pataisymas yra meilės ženklas. Meilė galima toje bendruomenėje, kurioje kiekvienas pastebi savo ribotumą ir neteisia kito paklydusio. Joje ieškoma to, kuris paklydo, dovanojama tam, kuris nusidėjo. Be meilės nėra broliško pataisymo. Tas, kuris žino, jog yra priimamas, taip pat geba priimti pastabas ir nevertina jų kaip agresijos.

Broliškas pataisymas yra papiktinimo priešingybė. Papiktinimas užmiršta artimą ir veda į blogį, o pataisymas parodo blogį ir išveda iš jo. Papiktinimas žudo, o pataisymas laimi brolį. Nuodėmė griauna brolišką bendruomenę. Atleidimas atkuria bendruomenę, bet tik pusiau. Joje tik tuomet įsigali pilnatvė, kai kaltė pripažįstama, o atleidimas priimamas.

Jėzus paaiškina, kaip elgtis su pamokymo nepriimančiu broliu: „O jei nepaklausytų, pasiimk su savimi dar vieną ar du, kad visa byla remtųsi dviejų ar trijų liudytojų parodymais. Jei jis ir jų nepaklausytų, pranešk bažnyčiai. O jei nepaklus nė bažnyčiai, tebūnie jis tau kaip pagonis ar muitininkas“ (Mt 18, 16-17).

Toks sugrąžinimas į bendruomenę kyla iš Izraelio tradicijos. „613 judaizmo įsakymų“ rinkinyje (Tarjag micvot) aptinkame Įsakymą „įspėti artimą“ (plg. Kun 19, 17): „Esti trys įspėjimų pakopos, kurias reiktų panaudoti, jei kas elgiasi nuodėmingai:

  1. Pirmiausia reikia įspėti jį asmeniškai;
  2. Jeigu neklauso, reikia įspėti jį dalyvaujant draugams;
  3. Jeigu toliau nekeičia elgesio, reikia jį įspėti viešai“ (micva 239).

Šv. Jonas Auksaburnis taip svarsto savo XXIII homilijoje apie Evangeliją pagal Matą: „Ar mes neturime teisti nusidėjėlių? Šv. Paulius, o veikiau Kristus per Paulų, taip pat sako: ‚Kas tu toks, kad drįsti teisti svetimą tarną?!‘ (Rom 14, 14a), ‚Tai kaipgi tu smerki savo brolį?! Arba kodėl niekini savo brolį?‘ (Rom 14, 10); ir dar: ‚Tad neteiskite ko nors prieš laiką, iki ateis Viešpats‘ (1 Kor 4, 5a). Kodėl tad kitoje vietoje sakoma: ‚<…> bark, drausk, ragink su didžiu kantrumu ir kaip išmanydamas‘ (2 Tim 4, 2cd); ir dar: ‚Nusikaltėlius bark visų akivaizdoje‘ (1 Tim 5, 20)?

Taigi Kristus taip kalba Petrui : ‚Jei tavo brolis tau nusikalstų, eik ir bark jį prie keturių akių. Jeigu jis paklausys, tu laimėjai savo brolį. O jei nepaklausytų, pasiimk su savimi dar vieną <…>. jeigu jis ir jų nepaklausytų, pranešk Bažnyčiai‘ (plg. Mt 18, 15-17a). Tuo būdu Kristus paskyrė daug pamokančių asmenų, ir ne tik pamokančių, bet ir baudžiančių. O tas, kuris jų neklausys, bus laikomas pagoniu ar muitininku.

Ir kodėl Kristus atidavė jiems dangaus karalystės raktus (plg. Mt 16, 19)? Todėl, kad jie, jeigu neteis, neturės jokio autoriteto ir veltui bus gavę galią surišti ir atrišti. Kita vertus, jeigu taip atsitiktų, viskas pavirstų niekais ir Bažnyčioje, ir valstybėse, ir šeimose. Jeigu šeimininkas neteis tarno, o šeimininkė tarnaitės, tėvas sūnaus, o draugas draugo, blogis vis labiau plis. Ir kodėl sakau: draugas draugo? Jeigu neteisime savo priešų, niekuomet negalėsim padaryti galo priešiškumui, ir viskas apsivers aukštyn kojom.“

 

Tuomet priėjo Petras ir paklausė: „Viešpatie, kiek kartų turiu atleisti savo broliui, kai jis man nusikalsta? Ar iki septynių kartų?“ Jėzus jam atsakė: „Aš nesakau tau – iki septynių, bet iki septyniasdešimt septynių kartų“ (Mt 18, 21-22).

 

 

 

 

Kun. Linas ŠIPAVIČIUS

 

Šaltinis: „Iš meilės broliui…” Artuma, 2 (313), 2016, p. 9.

 

 


Kategorija Parapija


Grįžti atgal Paskelbta: 2018-06-17

Mėnesio populiariausi straipsniai



© 2024 www.zarasuparapija.lt