Kraunasi...

Pasakojimas sielai. Tingus sakalas

Didis karalius gavo du sakalo jauniklius ir tuoj pat juos perdavė Sakalyno prižiūrėtojui dresuoti. Po kelių mėnesių prižiūrėtojas pranešė karaliui, kad vienas sakalas jau puikiai išdresuotas.

-O kitas? – pasiteiravo valdovas.

-Man labai gaila, jūsų šviesybe, bet antrasis keistai elgiasi; galbūt serga kokia reta liga, kurios nemokame pagydyti. Niekas neįstengia jo nuginti nuo šakos, ant kurios atsitūpė pačią pirmąją dieną. Tarnautojui kasdien tenka lipti aukštyn nešti jam lesalo.

Karalius sukvietė veterinarus, gydytojus ir visų sričių žinovus, tačiau nė vienam nepavyko priversti sakalą skristi.

Davė šią užduotį dvariškiams, generolams, išmintingiausiems savo patarėjams, bet ir jie nesugebėjo jo išjudinti.

Pro savo apartamentų langus valdovas galėjo matyti sustingusį ant medžio šakos paukštį, dieną ir naktį. Galiausiai kreipėsi į visus pavaldinius, kad šie padėtų išspręsti problemą.

Kitą rytą karalius išsisvėrė pro langą ir apstulbo, išvydęs tarp parko medžių išdidžiai sklendžiantį sakalą.

-Atveskite man šio stebuklo autorių,- paliepė.

Netrukus jam pristatė jauną valstietį.

-Tu privertei sakalą skristi? Kaip tą padarei? Gal netyčia esi burtininkas? – karalius nesitvėrė smalsumu.

Susidrovėjęs, tačiau laimingas jaunuolis paaiškino:

-Tai nebuvo sunku, jūsų didenybe. Aš paprasčiausiai nukirtau šaką. Sakalas suvokė turįs sparnus ir nuskrido.

 

Kartais Dievas leidžia kam nors nukirsti šaką, kurios užsispyrusiai laikomės, kad suvoktume turį sparnus.

 

Bruno Ferrero

Iš knygos: „365 trumpi pasakojimai sielai“

 

 


Kategorija Straipsniai


Grįžti atgal Paskelbta: 2018-01-01

Mėnesio populiariausi straipsniai



© 2024 www.zarasuparapija.lt