Kraunasi...

Pasakojimas sielai. Nepaprasta moteris

Mauricijus augo darnioje šeimoje, turėjo rūpestingus tėvus, du brolius ir seserį, kuriems gerai sekėsi ir mokykloje, ir socialiniame gyvenime. Šeima gyveno gražiame miesto kvartale ir Mauricijus turėjo viską, ko tik gali trokšti jo metų berniukas. Tačiau dar pradinėje mokykloje Mauricijui prilipo „ypatingo subjekto“ etiketė. Vėliau jis buvo pramintas „neprisitaikiusiu kietakakčiu“, o nuo devintos klasės jam nuolatos grėsė nepatenkinami pažymiai ir išmetimas iš mokyklos.

Vieną sekmadienį šeima susitiko mokyklos mokytoją. Šis tarė:

-Pastaruoju metu Mauricijus daro didelę pažangą. Mes labai juo patenkinti.

-Gal jūs mus painiojate su kokia kita šeima,- suabejojo tėtis. – Mūsų Mauricijui tokia laimė nesišypso. Labai dėl jo nerimaujame ir nežinome, ko griebtis.

Mokytojui nuėjus, prabilo mama:

-Tačiau, gerai pagalvojus, šį mėnesį Mauricijus juk nieko neiškrėtė. Be to, kas rytą anksti išeidavo į mokyklą ir joje užtrukdavo ilgiau nei įprastai. Kas su juo vyksta?

Pasibaigus semestrui, Mauricijaus tėvai kaip visada laukė prastų pažymių ir griežto elgesio pastabų. Tačiau įvertinimų knygelėje puikavosi aukštesni už vidutinius pažymiai ir pagyrimas dėl elgesio. Tėvai apstulbo.

-Su kuo atsisėdai į vieną suolą, kad išpešei tokius pažymius? – sarkastiškai drėbtelėjo tėvas.

-Viską padariau pats,- kukliai atsakė vaikinas.

Neatgaudami žado ir negalėdami patikėti savo akimis, Mauricijaus tėvai kartu su sūnumi išsiruošė į mokyklą šnektelėti su direktoriumi. Šis patvirtino, kad Mauricijus iš tiesų pradėjo gerai mokytis.

-Mes turime naują socialinę darbuotoją, ir, atrodo, ji daro Mauricijui didžiulę įtaką,- tarė. – Manau, jums būtų įdomu su ja susipažinti.

Kai trijulė priėjo, moteris sėdėjo palenkusi galvą žemyn. Tačiau jai teprireikė akimirkos pastebėti, kad atėjo lankytojų. Tai supratusi atsistojo ir ėmė gestikuliuoti rankomis.

-Kaip tai? – nustebęs sušuko Mauricijaus tėtis. – Gestų kalba? Ši moteris – kurčnebylė?

-Štai kodėl ji tokia nepaprasta,- paaiškino Mauricijus, įsisprausdamas tarp jų į vidurį.

-Ji gali labai daug, tėti. Ji moka išklausyti!

 

 

Kalbėtis – tai dalykas. Klausytis – tai mylėti.

 

 

Bruno Ferrero

Iš knygos: „365 trumpi pasakojimai sielai“

 

 


Kategorija Straipsniai


Grįžti atgal Paskelbta: 2018-01-21

Mėnesio populiariausi straipsniai



© 2024 www.zarasuparapija.lt