Kraunasi...

Šventumas Bažnyčioje ir už jos ribų

Kalbėdami apie šventumą, mes visų pirma turime pažvelgti į save. Jeigu laikome save krikščionimis, tai privalome stengtis panašėti į Kristų. Kristus mums paliko priesaką: Taigi būkite tokie tobuli, kaip jūsų Dangiškasis Tėvas yra tobulas (Mt 5,48). Šiuolaikinėje visuomenėje mums gali būti nelengva įgyvendinti šį priesaką. Mes tikrai nesame tokie tobuli, kokius norėtų mus matyti dangiškasis Tėvas. Tačiau mes turėtume siekti tobulumo: būti sąžiningi, mokėti bendrauti, gerbti vienas kitą ir skelbti Evangeliją žmonėms.

Šventumas Bažnyčioje yra visų pirma jos lankymas. Pirmas dalykas, ką pamatysite Bažnyčioje, yra broliai ir seserys Kristuje, o pirmasis žingsnis – susipažinti su jais ir ieškoti bendravimo temų.

Antras svarbus dalykas yra tas, kad kiekviena krikščioniška Bažnyčia studijuoja Dievo Žodį. Norėdamas siekti šventumo, tu gali prisidėti prie brolių ir seserų, kurie tai jau daro.

Trečia, pamaldų lankymas reiškia, kad žmogus girdi kunigo perteikiamą Dievo Žodį visiems suprantama kalba. Juk nepamirškime, kad didžiausias tikinčiojo autoritetas yra ne kitas tikintysis, o paties Dievo Apreiškimas per Jo Žodį.

Ketvirtas svarbus dalykas – tai malda. Per ją žmonės gali išsakyti visus savo poreikius Dievui. Bet nevalia užmiršti, kad malda negali būti absoliutas mūsų gyvenime. Reikia surasti pusiausvyrą tarp asmeninės maldos ir Dievo Žodžio. Nebūtų teisinga sureikšminti savo maldą, nekreipiant dėmesio į Dievo Žodį. Vis dėlto sureikšmindami vien Dievo Žodį be maldos, mes nesugebėtume atiduoti savo poreikių Dievui. Nagrinėdami Dievo Žodį, mes surandame teisingus kelius, kuriais mūsų maldos gali pasiekti Dievą, – Jis mus išklauso.

Penkta, tarnavimas arba tarnystė Dievui atrandama krikščionio kaip iššūkis ir palaiminimas. Kiekvienas žmogus savyje turi kokią nors Dievo jam suteiktą dovaną. Vienas gali būti pašauktas kunigystei, kitas – choro vadovu, finansininku, bibliotekininku ir pan. Visi jie – tarnautojai. Nėra labai svarbių ir mažiau svarbių tarnysčių.

Nereikia užmiršti, kad, išėję iš bažnyčios, mes turime išlikti šventi. Pasaulis atidžiai stebi krikščionis ir ypač greitai reaguoja, jeigu mūsų žodžiai skiriasi nuo darbų. Negalime leisti, kad pasaulis laikytų mus veidmainiais ir dėl mūsų nešventumo atmestų tikėjimą Kristumi.

 

Tomas PIESARSKAS

 


Kategorija Straipsniai


Grįžti atgal Paskelbta: 2017-11-17

Mėnesio populiariausi straipsniai



© 2024 www.zarasuparapija.lt