Šv. Timotiejus ir Titas (I a.), vyskupai, minimi sausio 26 d.

 

Šv. Timotiejus (m. 97), vyskupas ir kankinys, buvo šv. Pauliaus mokinys ir bendradarbis. Timotiejus, kurį Paulius vadina „tikru savo sūnumi tikėjime“, gimė Mažojoje Azijoje. Jo tėvas buvo graikas, motina žydė. Atsivertęs pirmosios šv. Pauliaus misijų kelionėje, šv. Timotiejus tapo jo mokiniu ir ištikimu bendradarbiu. Kad būtų priimtas žydų ir žydiškos kilmės krikščionių, Paulius jį apipjaustydino. Dėl nedrąsumo ir jautrumo Timotiejus susilaukė apaštalo padrąsinimo, o už sąžiningumą – pagyrimo. Jis buvo kartu su Pauliumi pirmojo jo įkalinimo metu, o antrąkart įkalintas apaštalas primygtinai prašo Timotiejų atvykti, su didele meile rašydamas jam paskutinį savo laišką. Pagal tradiciją manoma, kad šv. Timotiejus mirė būdamas vyskupu Efeze (kaip manoma, buvo užmuštas akmenimis apie 97 m., kai bandė sutrukdyti pagonių šventę).

 

 

 

 

Šv. Titas (I a.), Titas buvo krikščioniu tapęs graikas. Jis – pasitikėjimo vertas sumanus diplomatas, kuriam Paulius patiki subtilias užduotis, prašydamas būti ryžtingu ir griežtu. Titas, regis, buvo tvirtesnė asmenybė nei Timotiejus. Jis grąžino taiką Korinto bendruomenei ir organizavo gimstančias Kretos bendruomenes. Tradicija sako, kad jis mirė būdamas Knosos (Cnossos) vyskupu Kretoje. Tito šventę įvedė popiežius Pijus IX.

 

 

 

 

Piero Lazzarin
Ištrauka iš knygos: Šventųjų knyga.

Mažoji enciklopedija su Jono Pauliaus II paskelbtais šventaisiais.