Šėtonas sumanė išplėtoti savo blogų veiksmų programą. Sušaukė pragaro skyrių vadovus ir vyriausiąjį pragaro divizijos propagandos bei reklamos štabą, kad sugalvotų naujų žmonių gundymo bei klaidinimo kompanijų, o taip pat naujų būdų išplėšti iš žmonių gyvenimo prasmę.

-Pasakyk jiems, kad Dievo nėra, – pasiūlė vienas velnias.

Šėtonas suprunkštė:

-Norėčiau ko nors mažiau akivaizdaus.

-Pasakyk jiems, kad joks jų veiksmas neturi padarinių,- patarė kitas.

Šėtonas papurtė galvą:

-Jie ir patys taip mato.

Prasižiojo trečiasis:

-Įtikink juos, kad jie pernelyg nutolo nuo teisingo kelio, kad niekada nepajėgs sugrįžti atgal, nes žmonės negali pasikeisti.

Šėtonas atšovė:

-Jau išbandyta…

Vyriausias amžiumi žvitraus proto velnėkas paprašė žodžio:

-Paprasčiausiai pasakyk jiems, kad dar yra labai labai labai daug laiko…

Šėtonas išsiviepė velniškai patenkintas:

-Čia tai bent! Ši tikrai puiki idėja!

 

 

Jei žinočiau, kad tai paskutinis kartas, žiūrėčiau į tave tau užmiegant, šilčiau apkaišyčiau tave antklodėmis, dėkočiau Viešpačiui už tavo neįkainojamą gyvenimą. Minutėlę kitą žiūrėčiau į tave miegantį.

Jei žinočiau, kad tai paskutinis kartas, palydėčiau tave iki pat durų, tau išeinant pabučiuočiau, apkabinčiau, o tau nuėjus pašaukčiau, kad galėčiau pabučiuoti dar.

Jei žinočiau, kad tai paskutinis kartas, klausyčiausi tavo balso, išjungčiau televizorių, padėčiau į šalį laikraštį ir į tave sutelkčiau visą savo dėmesį. Dėmėčiausi tavo balso skambesį ir akių šviesą.

Jei žinočiau, kad tai paskutinis kartas, klausyčiausi, kaip tu dainuoji, dainuočiau su tavimi ir paprašyčiau, kad padainuotum dar.

Jei žinočiau, kad tai paskutinis kartas, kai esu su tavimi, man būtų svarbi kiekviena akimirka. Nesirūpinčiau namų ruoša, kiemo priežiūra, net pranešimais apie apmokėjimą už komunalinius patarnavimus. Jei žinočiau, kad tai paskutinis kartas, norėčiau būti tik su tavimi.

Jei žinočiau, kad tai paskutinis kartas, kai esame drauge, norėčiau padaryti tave laimingą, pagaminčiau tavo mėgstamiausią vakarienę, žaisčiau tavo mėgstamiausią žaidimą. Darbe pasiprašyčiau laisvadienio, kad galėtume praleisti laiką vienu du. Per daug nesirūpinčiau surinkti žaislus ir pakloti lovą. Tau priminčiau, koks man esi brangus. Pasakyčiau, kad trokštu, kad nukeliautum į Rojų. Paraginčiau tave nebijoti ir būti drąsiam. Pasakyčiau, kad tave myliu ir juokdamiesi dalytumės maloniausiais praeities prisiminimais.

Jei žinočiau, kad tai paskutinis kartas, kai esame drauge, skaityčiau su tavimi Bibliją ir sukalbėčiau maldą Dievui. Padėkočiau Viešpačiui, kad Jis mus suvedė ir kad taip ypatingai mumis rūpinosi.

Jei žinočiau, kad tai paskutinis kartas, kai esame drauge, aš pravirkčiau, nes norėčiau daugiau laiko praleisti su tavimi.

Jei žinočiau, kad tai paskutinis kartas… Nenumanau, kada bus paskutinis kartas. Padėk man, Viešpatie, išreikšti savo meilę visiems žmonėms, kurie dalyvauja mano gyvenime. Šis kartas gali būti paskutinis, kai esame drauge.

 

Bruno Ferrero

Iš knygos: „365 trumpi pasakojimai sielai“