Advento kelionė su Marija. I advento savaitė. Penktadienis


a- A+

MĄSTYMAS

 

PENKTADIENIS! KOKIA SUNKI DIENA! Džiaugiamės jos sulaukę ir tikimės, jog niekas nesudrums ateinančio savaitgalio. Tikra tiesa! Tyla ir malda gali atrodyti baisiau už besistumdančią minią ar televizijos smurtą. Ar turėsiu drąsos ištaikyti šiek tiek laiko ramiai pasėdėti ir pabandyti tyloje prisiliesti prie Dievo? Ko gero, bijau išgirsti, ką gali man pasakyti vidinis balsas, būgštauju, jog nesulauksiu atsakymo. Todėl užuot klausęsis, bandau užgožti jį kitais triukšmais. Tačiau penktadienis – Viešpaties mirties diena. Jei tai pirmas mėnesio penktadienis, tai jis primena katalikišką tradiciją su meile atminti Jo mylinčią, šventąją Širdį. Šiaip ar taip, galėčiau praleisti šiek tiek laiko, apmąstydamas Jo meilę. O atsiliepti Jis tikrai gali!

Šiandien Izaijas sako, kad atėjus Izraelio Šventajam, įvyksią daug stebuklų: miškai sužydėsią, laukai nešią gausų derlių, kurtieji imsią girdėti, aklieji praregėsią, liūdintieji patirsią naują džiaugsmą, o vargingieji džiūgausią (plg. Iz 19, 17-20).

Per daug gražiai skamba, kad patikėtume, bet per kraštą einančio ir gera darančio Jėzaus darbai buvo išties galingi. Jis nešykštėjo šių gerų darbų ir nepriskyrė jų savo galiai. Savo galiomis Jis dalijosi su mokiniais, su šventaisiais, o dabar dalijasi ir su mumis.

Mūsų darbai niekada nebus tokie pritrenkiamai stebuklingi kaip Jėzaus. Vis dėlto kiekvienas gerumo darbas, valgiui padengtas stalas, kiekvienas prakaito lašas ant kaktos, kiekvienas sėkmingai įveiktas dienos sunkumas – tai mažieji stebuklai, mūsų indėlis į Karalystės, kurios sukurti į gyvųjų žemę atėjo Jėzus ir kuri tvers per amžius, statybą.

***

Marija, laikas, kai gyvenimas tavo namuose tekėjo įprastine vaga, vadinamas paslėptuoju gyvenimu. Nedaug žinome apie tavo gyvenimą su Viešpačiu, bet vėlgi, gerai pagalvojus, aš juk pažįstu kasdienį gyvenimą: tai maži ir dideli reikalai, žemiškoji rutina, sąskaitų apmokėjimas, drabužių skalbimas, maisto pirkimas, skausmai ir ligos, džiaugsmai ir šventės. Tavo gyvenimas nedaug kuo skyrėsi nuo manojo. Gal todėl laikų ir švenčių kaita man labai reikšminga.

Willard‘o F. Jabusch‘o žodžiai ir jiems pritaikyta slovakiška melodija primena tavo paslėptąjį gyvenimą:

 

Pažvelk, kaip Mergelė laukia Jo;

Su nuostaba Marija laukia Jo.

Purtykitės snaudulio: eikite šen, stebėkitės,

Ateina Jėzus – Taiko Karalaitis.

 

Ji girdi vėjo dvelksmą toli

Sidabrinius alyvmedžius švelniai siūbuojant.

Apie ką ji mąsto, saulei leidžiantis

Laukdama savo pirmagimio?

 

Aure jau naujas raštas staklėse;

Aure nauja esybė kambary.

Budi ar miega ji, savo meile tausoja

Ir laukia ateinančio Dievo Sūnaus.

 

Ar šį penktadienio vakarą rasiu laiko tyliems apmąstymams, laiko mąstyti apie kažką naują, nežemišką, esantį kambaryje? Gyvasis Dievas iš tikrųjų nuolat su manimi, net kai nesugebu atpažinti Jo buvimo. Ar galiu rasti laiko prioritetems?

 

DARBAI

Juokis šiandien su Bažnyčia tylioje maldoje už plačiai savo širdis atveriančius, kad jie galėtų visapusiškai sekti paskui Jėzų kunigo tarnystėje ar pašvęstajame gyvenime; už tuos, kurie sutinka, kad jų širdys kraujuotų ir kentėtų tarnaujant Jam mumyse. Paragink ir kitus melstis šia intencija.

 

MALDA

Jėzau, papurtęs, išvaduok mane iš snaudulio ir gausiais stebuklais nešinas, ateik kaip Taikos Karalaitis.

 

 

Iš knygos M. Jean Frisk „Džiugus lūkestis“

Katalikų pasaulio leidiniai, 2008

 

 


Grįžti atgal Paskelbta: 2017-12-07


Visos teisės saugomos © 2017 www.zarasuparapija.lt