Gavėnios laikotarpiu bažnyčiose nusidriekia eilės prie klausyklų. Tačiau nemažai žmonių laikosi atokiai nuo Atgailos sakramento: nemato jo prasmės ar nesupranta. Churchpop.com išskyrė penkis paplitusius mitus apie išpažintį.

1. Išpažintis parodo, kad katalikams neužtenka Kristaus aukos ant kryžiaus 

Tokio priekaišto galima sulaukti iš protestantų, nesuprantančių, kodėl krikščioniui reikia papildomo atleidimo, jei Kristus už mus mirė ant kryžiaus ir išganymui užtenka Jo nuopelnų. Tačiau katalikai tiki, kad per Susitaikinimo sakramentą Kristaus malonė gaunama individualiai. Be to, išpažintis dar vadinama atsivertimo sakramentu, atveriančiu kelią grįžti pas Dievą, nuo kurio nutolta per nuodėmę. Krikščionio gyvenimas – nuolatinis atsivertimas ir augimas šventumu Kristaus malonės dėka.

 

 

2. Išpažintį išrado Katalikų Bažnyčia

Ne, Atgailos sakramentą įsteigė pats Jėzus Kristus. Naujajame Testamente rašoma: Velykų vakarą Viešpats Jėzus pasirodė savo apaštalams ir tarė jiems: „Imkite Šventąją Dvasią. Kam atleisite nuodėmes, tiems jos bus atleistos, o kam sulaikysite, – sulaikytos“ (Jn 20, 22–23). Susitaikinimo tarnystę Jėzus patikėjo apaštalams, toliau nuodėmes atleidžia vyskupai ir kunigai. Tiesa, kad Išpažinties sakramento formos Bažnyčios istorijoje keitėsi. „Privačia“ praktika (tik tarp tikinčiojo ir kunigo) atgaila tapo VII amžiuje.

 

 

3. Išpažintis – nebūtina

Katalikams ji būtina. Vienas iš penkių Bažnyčios priesakų skamba taip: bent kartą per metus atlik išpažintį. Ji tarnauja žmogaus dvasiniam gėriui ir išganymui, šio sakramento vaisius – sąžinės džiaugsmo ramybė ir sielos paguoda.

 

 

4. Išpažinti nuodėmes reikia tik „blogiukams“

Iš tiesų mes visi nusidėjėliai. „Jei sakytume, kad nesame nusidėję, darytume jį [Jėzų] melagiu, ir nebūtų mumyse jo žodžio“ (1 Jon 1, 10). Jei neatrodo, kad reikia Kristaus atleidimo, vadinasi, nepakankamai atidžiai ištirtas dvasinis gyvenimas.

 

 

5. Išpažintis baugi

Tam, kuris niekada ar labai ilgą laiką nebuvo išpažinties, gali atrodyti, kad kunigas bus šokiruotas jo nuodėmių ir reaguos griežtai. Tačiau daugumos katalikų patirtis šiais laikais rodo, kad yra priešingai. Kunigai viską jau yra girdėję, nes nuodėmės nuobodžios ir bendros visiems. Dažniausiai kunigai trumpai pamoko, padrąsina ir paskiria lengvą kelių maldų atgailą.

 

Nuotraukos: Evgenios Levin, Evaldo Lasio, EPA.