Spalio 2 dieną Bažnyčia mini Šventuosius Angelus Sargus. Tai šventė, primenanti vieną jautriausių ir viltingiausių krikščioniško tikėjimo tiesų – žmogus šiame pasaulyje nėra vienas. Dievas savo meilėje kiekvienam žmogui skiria angelą sargą – dvasinį globėją, kuris saugo, lydi ir padeda žmogui jo gyvenimo bei išganymo kelyje.

Tikėjimas angelais yra labai senas ir kyla iš Šventojo Rašto. Angelai Biblijoje nuolat pasirodo kaip Dievo pasiuntiniai, vykdantys Jo valią ir padedantys žmonėms. Žodis „angelas“ kilęs iš graikų kalbos žodžio angelos, reiškiančio „pasiuntinį“.

Senojo Testamento knygose angelai saugo Dievo tautą, perduoda Dievo žinią, stiprina žmones sunkumuose. Psalmėje sakoma: „Jis palieps savo angelams saugoti tave visuose tavo keliuose.“ (Ps 91, 11)

Išėjimo knygoje Dievas Izraelio tautai sako: „Štai aš siunčiu angelą pirma tavęs, kad saugotų tave kelyje.“ (Iš 23, 20)

Naujajame Testamente angelai taip pat labai svarbūs:

• jie skelbia Kristaus gimimą,
• tarnauja Jėzui dykumoje,
• stiprina Jį Alyvų kalne,
• paskelbia prisikėlimą.

Ypatingai svarbūs Jėzaus žodžiai apie mažutėlius: „Žiūrėkite, kad nepaniekintumėte nė vieno iš šitų mažutėlių, nes jų angelai danguje visuomet regi mano dangiškojo Tėvo veidą.“ (Mt 18, 10)

Būtent šie žodžiai tapo vienu svarbiausių tikėjimo angelais sargais pagrindų.

Ankstyvoji Bažnyčia labai greitai perėmė šį tikėjimą. Bažnyčios Tėvai mokė, kad Dievas savo apvaizdoje kiekvienam žmogui duoda angelą globėją. Šventasis Bazilijus Didysis rašė: „Kiekvienas tikintysis turi angelą kaip auklėtoją ir ganytoją.“

Šventasis Bernardas Klervietis ragino tikinčiuosius gerbti angelų artumą: „Gerbk jų buvimą, dėkok už jų gerumą ir pasitikėk jų globa.“

Nors angelų sargų pagarba gyvavo nuo pirmųjų amžių, oficialiai Angelų Sargų šventė visoje Bažnyčioje buvo įvesta XVII amžiuje. 1670 metais popiežius Klemensas X nustatė spalio 2 dieną kaip visuotinę Angelų Sargų šventę.

Teologiškai angelai sargai yra Dievo apvaizdos ženklas. Bažnyčia moko, kad Dievas rūpinasi žmogumi ne tik bendrąja prasme, bet labai asmeniškai. Angelas sargas nėra savarankiška dievybė ar magiška būtybė – jis yra Dievo tarnas, siunčiamas žmogui padėti.

Angelų veikimas dažniausiai nematomas. Jie:

• saugo žmogų,
• įkvepia gėriui,
• stiprina sąžinę,
• padeda kovoti su blogiu,
• veda arčiau Dievo.

Bažnyčia moko, kad angelų globa ypač svarbi dvasinėje kovoje. Žmogaus gyvenimas nėra vien materialus – vyksta ir dvasinė gėrio bei blogio kova.

Angelų sargų šventė taip pat labai gražiai atskleidžia žmogaus vertę. Jeigu Dievas kiekvienam žmogui skiria angelą globėją, tai reiškia, kad kiekvienas žmogus Jam yra nepaprastai brangus.

Lietuvoje pamaldumas angelams sargams nuo seno buvo labai gyvas. Daugelis vaikų nuo mažens mokėsi maldos: „Angele Dieve sarge mano, būk man prie šono…“

Ši malda tapo viena pirmųjų vaikystės maldų daugelyje lietuviškų šeimų.

Angelai sargai ypač buvo šaukiamasi:

• kelionėse,
• ligose,
• karo metu,
• vaikų apsaugai,
• prieš mirtį.

Lietuviškame liaudies pamaldume tikėta, kad angelas sargas lydi žmogų visą gyvenimą – nuo gimimo iki mirties.

Lietuvoje yra ir angelams skirtų bažnyčių bei meno kūrinių. Ypač dažni angelų atvaizdai:

• kryždirbystėje,
• kapinių mene,
• bažnyčių altoriuose,
• liaudies mene.

Šiandien Angelų Sargų šventė ypač aktuali pasaulyje, kuriame daug vienišumo, nerimo ir nesaugumo. Ji primena, kad žmogaus gyvenimas nėra paliktas atsitiktinumui.

Angelų sargų tikrovė kviečia gyventi sąmoningiau Dievo akivaizdoje, klausytis sąžinės balso ir pasitikėti Dievo vedimu.

Ši šventė taip pat labai jautriai kalba apie vaikų apsaugą ir žmogaus trapumą. Jėzus ypač siejo angelus su mažutėliais ir silpniausiaisiais.

Šventieji Angelai Sargai, Dievo meilės ir globos pasiuntiniai, saugokite mus gyvenimo kelyje, stiprinkite gėryje, ginkite nuo blogio ir veskite mus pas Dievą į amžinąją šviesą.

Parapijos info.