Rugsėjo 14 dieną Bažnyčia švenčia Šventojo Kryžiaus Išaukštinimo šventę. Tai viena seniausių ir giliausių krikščioniškų švenčių, kviečianti pažvelgti į kryžių ne vien kaip į kančios ar mirties ženklą, bet kaip į išganymo, meilės ir pergalės simbolį. Krikščioniui kryžius nėra pralaimėjimo ženklas. Kryžius yra vieta, kurioje Dievo meilė žmogui apsireiškė iki galo. Ant kryžiaus Kristus atidavė save už pasaulio išganymą, todėl Bažnyčia kryžių ne tik gerbia, bet ir išaukština.

Šios šventės ištakos siekia IV amžių. 313 metais imperatorius Konstantinas suteikė krikščionims laisvę išpažinti tikėjimą. Iki tol kryžius Romos imperijoje buvo gėdos ir nusikaltėlių bausmės ženklas. Krikščionys buvo persekiojami, o kryžius daugeliui atrodė silpnumo simbolis. Tačiau po Kristaus prisikėlimo kryžius tapo pergalės ženklu.

Pasak senosios tradicijos, Konstantino motina šventoji Elena apie 326 metus išvyko į Jeruzalę ieškoti vietų, susijusių su Jėzaus gyvenimu ir kančia. Ten, Golgotos vietoje, buvo aptiktas kryžius, kuris buvo laikomas tikruoju Kristaus kryžiumi. Tradicija pasakoja, kad kryžius buvo atpažintas per stebuklingą išgydymą.

Toje vietoje imperatorius Konstantinas pastatė didingą Kristaus Prisikėlimo baziliką – Šventojo Kapo bažnyčią Jeruzalėje. Ji buvo pašventinta 335 metų rugsėjo 13 dieną, o kitą dieną – rugsėjo 14-ąją – tikintiesiems buvo iškilmingai parodyta Šventojo Kryžiaus relikvija. Nuo tada ši diena tapo Kryžiaus Išaukštinimo švente.

Vėliau šventė įgijo dar vieną svarbią reikšmę. VII amžiuje persų kariuomenė buvo užėmusi Jeruzalę ir pagrobusi Kryžiaus relikviją. 628 metais Bizantijos imperatorius Heraklijus ją iškilmingai sugrąžino į Jeruzalę. Tradicija pasakoja, kad imperatorius, apsivilkęs puošniais valdovo drabužiais, norėjo nešti kryžių į miestą, tačiau negalėjo pajudėti iš vietos. Tada patriarchas Zacharijas jam pasakė, kad Kristus kryžių nešė nuolankiai ir neturte. Heraklijus nusivilko karališkus drabužius, apsivilko paprastai ir tik tada galėjo įnešti kryžių į Jeruzalę. Šis pasakojimas labai gražiai atskleidžia tikrąją kryžiaus prasmę – kryžius neatsiejamas nuo nuolankumo ir meilės.

Šventojo Kryžiaus Išaukštinimo šventės Evangelijoje dažnai skamba Jėzaus žodžiai: „Kai būsiu pakeltas nuo žemės, visus patrauksiu prie savęs.“ (Jn 12, 32)

Kristaus „pakėlimas“ reiškia ne tik fizinį pakėlimą ant kryžiaus, bet ir Jo išaukštinimą per mirtį ir prisikėlimą. Kryžius tampa sostu, nuo kurio Kristus karaliauja ne jėga, o meile.

Teologiškai kryžius yra pats krikščionybės centras. Šventasis Paulius rašė: „Mes skelbiame nukryžiuotą Kristų.“ (1 Kor 1, 23)

Pasauliui kryžius dažnai atrodo silpnumo ar pralaimėjimo ženklas. Tačiau tikėjimas atskleidžia visai kitą tiesą – būtent per kryžių ateina gyvenimas. Kristus ne sunaikina blogį smurtu, bet nugali jį meile ir pasiaukojimu.

Kryžius taip pat parodo žmogaus vertę. Dievas taip myli žmogų, kad dėl jo atiduoda save. Todėl kryžius tampa ne tik kančios, bet ir begalinės meilės ženklu.

Bažnyčios Tėvai dažnai vadino kryžių „gyvybės medžiu“. Rojaus medyje žmogus nusidėjo, o ant kryžiaus medžio žmogus buvo atpirktas. Todėl kryžius tampa naujojo gyvenimo pradžia.

Ši šventė labai svarbi ir lietuvių tautos tikėjime. Lietuva nuo seno vadinama kryžių žeme. Kryžiai mūsų krašte buvo statomi:

• prie kelių,
• sodybose,
• kapinėse,
• laukų pakraščiuose,
• kaip padėka ar prašymas Dievui.

Lietuviškas kryždirbystės menas net įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Kryžius Lietuvoje tapo ne tik religiniu ženklu, bet ir tautos kančios, vilties bei ištvermės simboliu.

Ypatinga vieta Lietuvoje yra Kryžių kalnas. Tai viena garsiausių piligrimystės vietų pasaulyje, kur tūkstančiai kryžių liudija žmonių tikėjimą, maldas ir pasitikėjimą Dievu. Net sovietmečiu, kai kryžiai buvo naikinami, žmonės juos statė iš naujo. Kryžius tapo tautos dvasinės stiprybės ženklu.

Lietuvoje daug bažnyčių taip pat pašvęstos Šventajam Kryžiui:

• Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia
• Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia

Šventojo Kryžiaus Išaukštinimo šventė šiandien labai aktuali. Pasaulis dažnai vengia kančios, silpnumo ir aukos temos. Tačiau Kristaus kryžius primena, kad meilė visada kainuoja. Tikras gyvenimas gimsta iš dovanojimosi.

Kryžius taip pat suteikia prasmę žmogaus kančiai. Krikščionybė nemoko ieškoti kentėjimo dėl kentėjimo. Tačiau ji skelbia, kad su Kristumi net skausmas gali tapti meilės ir išganymo keliu.

Todėl ši šventė nėra liūdna. Ji pilna vilties. Kryžius jau nebeveda į mirtį, bet į prisikėlimą.

Viešpatie Jėzau Kristau, per šventąjį Kryžių Tu atpirkai pasaulį. Padėk mums nebijoti savo gyvenimo kryžių, mokyk mus mylėti iki galo, stiprink sunkumuose ir vesk į prisikėlimo šviesą.

Parapijos info.