Rugpjūčio 15-ąją Zarasų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia šventė savo titulinius Didžiuosius Žolinės atlaidus. Tai viena svarbiausių mūsų parapijos metų švenčių, kasmet suburianti zarasiškius, kraštiečius ir svečius prie Dievo Motinos altoriaus. Žolinė Zarasuose turi ypatingą prasmę, mūsų bažnyčia yra dedikuota būtent Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų garbei.

Šventės laukėme ir jai ruošėmės iš anksto. Norėjosi, kad atlaidai būtų ne tik gražūs išore, bet pirmiausia taptų tikru susitikimu su Dievu ir vienas kitu. Žolinės dieną bažnyčią pripildė žmonės, malda, giesmės ir vasaros žolynų spalvos. Į šventę kiekvienas atsinešėme kažką savo – gėlių ir derliaus vaisių, padėką už praėjusią vasarą, prašymus už šeimas ir artimuosius, savo rūpesčius bei viltis.

Šių metų Didžiuosius Žolinės atlaidus vedė „Marijos radijo“ programų direktorius kun. Nerijus Pipiras. Jo buvimas, malda ir skelbtas Dievo žodis kvietė dar kartą pažvelgti į Švč. Mergelę Mariją kaip į tikėjimo ir visiško pasitikėjimo Dievu pavyzdį. Atlaidų iškilmėje taip pat talkino Antazavės parapijos klebonas kun. Vytautas Dagelis. Džiugu, kai parapijos šventė tampa ne tik vienos bendruomenės susibūrimu, bet ir kunigų bei tikinčiųjų bendrystės ženklu.

Prieš iškilmingas šv. Mišias vyko Švenčiausiojo Sakramento adoracija. Jos metu bažnyčioje skambėjo gražiausios „Ave Maria“ melodijos, lydimos saksofono bei vargonų garsų, kviesdamos tyloje ir muzikoje pažvelgti į Mariją kaip į tą, kuri visu savo gyvenimu vedė ir tebeveda žmogų pas Kristų. Vėliau visa bendruomenė susibūrė Eucharistijai ir iškilmingai procesijai.

Žolinės atlaiduose ypatingai pajuntame ir savo bažnyčios marijiškąją dvasią. Didžiajame altoriuje esantis senasis Švč. Mergelės Marijos su Kūdikiu paveikslas jau ne vieną šimtmetį lydi Zarasų krašto žmonių maldas. Prie jo meldėsi daugybė mūsų protėvių kartų, čia buvo nešami jų prašymai ir padėkos. Išlikę votai liudija žmonių pasitikėjimą Marijos užtarimu. Šiemet ir mes stojome prieš tą patį Marijos atvaizdą – tik jau su savo gyvenimo istorijomis.

Po šv. Mišių buvo laiminami žmonių atsinešti žolynai, gėlės, vaisiai ir kitos žemės dovanos. Šis paprastas paprotys savyje talpina labai daug: žmogus dirba, sėja ir rūpinasi, tačiau galiausiai su dėkingumu pripažįsta, kad pati gyvybė yra Dievo dovana. Todėl į namus išsinešėme ne vien pašventintą puokštę. Išsinešėme priminimą dėkoti už tai, ką dažnai laikome savaime suprantamu – už duoną, namus, artimuosius, sveikatą, tikėjimą ir dar vieną mums dovanotą vasarą.

Nuoširdžiai dėkojame kun. Nerijui Pipirui, vedusiam šių metų Žolinės atlaidus, už kartu švęstą Eucharistiją, Dievo žodį ir dvasinę bendrystę. Dėkojame visiems, kurie kūrė šią šventę: liturgijos patarnautojams, skaitovams, choristams, bažnyčios ir altorių puošėjams, procesijos dalyviams, savanoriams ir visiems tyliai atlikusiems daugybę darbų, kurių šventės dieną galbūt net nepastebime. Ačiū kiekvienam, kuris atėjo, meldėsi, giedojo ir savo buvimu kūrė gyvą parapijos bendruomenę.

Ypatingai dėkojame svečiams ir iš kitur į gimtuosius Zarasus Žolinei sugrįžusiems žmonėms. Atlaidai turi nuostabią savybę – jie sugrąžina. Į bažnyčią, į gimtinę, prie artimųjų, o svarbiausia – prie Dievo.

Žolinės iškilmė baigėsi, žolynai iškeliavo į mūsų namus, nutilo šventinės giesmės ir saksofono melodijos. Tačiau tai, ką išgyvenome, neturėtų pasibaigti kartu su švente. Tegul lieka dėkingumas. Tegul lieka malda. Tegul lieka noras saugoti savo parapiją ir būti joje ne svečiais, o gyva jos dalimi.

Švenčiausioji Mergele Marija, Zarasų parapijos Globėja, lydėk mūsų šeimas, saugok mūsų kraštą ir visada vesk mus pas savo Sūnų Jėzų Kristų.

Parapijos inf.