Šv. Pijus X (1835–1914), popiežius, minimas rugpjūčio 21 d.

Rugpjūčio 21 dieną Bažnyčia mini šventąjį Pijų X – popiežių, kuris XX amžiaus pradžioje tapo vienu didžiausių Bažnyčios atnaujintojų. Jis garsėjo ne išorine didybe ar politine galia, bet paprastumu, giliu tikėjimu ir troškimu viską atnaujinti Kristuje. Šventasis Pijus X ypač mylėjo Eucharistiją, rūpinosi vaikų tikėjimu, liturgijos atnaujinimu ir Bažnyčios apsauga nuo klaidų.

Pijus X gimė 1835 metų birželio 2 dieną Riezės kaime netoli Trevizo, šiaurės Italijoje. Jo tikrasis vardas buvo Juozapas Sarto (Giuseppe Sarto). Jis augo labai neturtingoje šeimoje. Tėvas Jonas Baptistas Sarto dirbo paštininku ir savivaldybės tarnautoju, o motina Margarita Sanson buvo siuvėja. Šeimoje augo dešimt vaikų.

Nuo mažens Juozapas pasižymėjo pamaldumu ir troškimu tapti kunigu. Mokytis buvo sunku dėl skurdo – jis dažnai pėsčiomis nueidavo daug kilometrų į mokyklą. Tačiau jo gabumai ir darbštumas buvo pastebėti, todėl jis gavo galimybę studijuoti seminarijoje.

1858 metais buvo įšventintas kunigu. Jaunas kunigas pasižymėjo paprastumu, artumu žmonėms ir dideliu rūpesčiu vargšais. Jis tarnavo parapijose, dirbo dvasiniu vadovu seminarijoje ir garsėjo kaip puikus pamokslininkas bei sielų ganytojas.

1884 metais popiežius Leonas XIII paskyrė jį Mantujos vyskupu. Ten Juozapas Sarto rado sunkumų kamuojamą vyskupiją – silpną kunigų ugdymą, drausmės problemas, tikėjimo atšalimą. Jis pradėjo tylų, bet labai veiksmingą atsinaujinimą:

• rūpinosi kunigų formacija,
• stiprino katechezę,
• lankė parapijas,
• gyveno labai kukliai.

1893 metais tapo Venecijos patriarchu ir kardinolu. Net būdamas aukštose pareigose jis liko paprastas ir artimas žmonėms.

1903 metais po popiežiaus Leono XIII mirties Juozapas Sarto buvo išrinktas popiežiumi ir pasirinko Pijaus X vardą. Jis pats nenorėjo tapti popiežiumi ir jautėsi tam nevertas, tačiau priėmė tai kaip Dievo valią.

Jo pontifikato šūkis buvo: „Instaurare omnia in Christo“ – „Visa atnaujinti Kristuje.“

Šis sakinys labai tiksliai apibūdina visą jo gyvenimo misiją.

Eucharistijos popiežius

Viena svarbiausių Pijaus X veiklų buvo Eucharistijos garbinimo ir dažnos Komunijos skatinimas. Tuo metu daugelis tikinčiųjų Komuniją priimdavo retai – kartais vos kartą per metus.

Pijus X mokė, kad Eucharistija nėra atlygis tobuliems žmonėms, bet dvasinė stiprybė silpniesiems. Jis skatino tikinčiuosius kuo dažniau priimti šv. Komuniją.

1910 metais jis paskelbė dekretą Quam singulari, leidusį vaikams priimti Pirmąją Komuniją jaunesniame amžiuje – nuo tada, kai jie pradeda suprasti Eucharistijos prasmę. Iki tol daugelyje vietų vaikai Komuniją priimdavo tik būdami gerokai vyresni.

Dėl šios priežasties Pijus X iki šiol vadinamas „vaikų ir Eucharistijos popiežiumi“.

Liturgijos atnaujintojas

Pijus X labai rūpinosi liturgija. Jis skatino žmones aktyviai dalyvauti šv. Mišiose, puoselėjo grigališkąjį choralą ir bažnytinę muziką.

1903 metais paskelbė dokumentą apie sakralinę muziką, ragindamas liturgijoje išlaikyti maldingumą ir šventumą.

Jis taip pat pradėjo Brevijoriaus reformą ir skatino dažnesnį Šventojo Rašto naudojimą.

Kova su modernizmu

Pijus X gyveno laikais, kai Europoje sparčiai plito modernios filosofinės ir teologinės kryptys, kurios kartais neigė pagrindines tikėjimo tiesas.

Jis labai rūpinosi Bažnyčios mokymo apsauga ir griežtai kovojo su modernizmu, kurį vadino:
„visų erezijų santrauka.“

Nors ši jo kova šiandien vertinama įvairiai, Pijus X nuoširdžiai troško išsaugoti tikėjimo grynumą ir apsaugoti žmones nuo klaidų.

Paskutiniai metai ir mirtis

Pijaus X pontifikato pabaigoje Europoje augo įtampa, vedusi į Pirmąjį pasaulinį karą. Popiežius labai kentėjo matydamas tautų priešiškumą ir artėjančią katastrofą.

1914 metų rugpjūtį prasidėjo karas. Netrukus po to, 1914 metų rugpjūčio 20 dieną, Pijus X mirė Vatikane, būdamas 79 metų. Daugelis tikėjo, kad jį palaužė sielvartas dėl karo pradžios.

1954 metais popiežius Pijus XII paskelbė jį šventuoju.

Teologinė reikšmė

Šventasis Pijus X labai svarbus dėl kelių priežasčių.

Pirmiausia jis primena Eucharistijos centrinę vietą krikščionio gyvenime. Jo dėka dažna Komunija tapo natūralia Bažnyčios praktika.

Antra, jis pabrėžė vaikų tikėjimo svarbą. Pijus suprato, kad vaiko širdis gali labai giliai mylėti Kristų.

Trečia, jis mokė paprasto ir nuoširdaus tikėjimo. Pats kilęs iš neturtingos šeimos, jis niekada neprarado paprastumo.

Jo gyvenime labai ryški ir šventumo kasdienybėje tema. Pijus nebuvo garsus mistikas ar filosofas – jis buvo ganytojas, mylintis Dievą ir žmones.

Lietuva ir šventasis Pijus X

Lietuvoje Pijaus X įtaka buvo labai didelė. XX amžiaus pradžioje jo liturginės reformos, dažnos Komunijos skatinimas ir vaikų katechezė pasiekė ir Lietuvos parapijas.

Būtent jo laikais Lietuvoje labai sustiprėjo eucharistinis pamaldumas:

• dažnesnė išpažintis,
• adoracijos,
• Pirmosios Komunijos šventės,
• vaikų katechizavimą.

Daugelyje Lietuvos bažnyčių iki šiol gyva jo skatinta meilė Eucharistijai.

Šventasis Pijau X, Eucharistijos ir paprasto tikėjimo popiežiau, melskis už mus, kad mylėtume Kristų Švenčiausiajame Sakramente, saugotume tikėjimo tiesą ir visa atnaujintume Kristuje.