Šv. Klara (1194–1253), mergelė, minima rugpjūčio 11 d.

Rugpjūčio 11 dieną Bažnyčia mini šventąją Klarą – mergelę, vienuolę ir Klarisių ordino steigėją, vieną artimiausių šventojo Pranciškaus Asyžiečio bendradarbių. Ji buvo moteris, kuri atsisakė turto, garbės ir saugaus gyvenimo tam, kad visiškai priklausytų Kristui. Šventoji Klara tapo Evangelinio neturto, Eucharistijos meilės ir visiško pasitikėjimo Dievu simboliu.

Klara gimė 1194 metais Asyžiuje, Italijoje, kilmingoje ir turtingoje šeimoje. Jos tėvas Favarone di Offreduccio priklausė miesto aristokratijai, o motina Ortolana buvo labai pamaldi moteris. Nuo vaikystės Klara pasižymėjo jautrumu maldai, gailestingumu vargšams ir vidiniu troškimu gyventi Dievui.

Tuo metu Italijoje vis labiau garsėjo jaunas pamokslininkas Pranciškus Asyžietis, kuris kvietė žmones grįžti prie Evangelijos paprastumo ir neturto. Klarą labai palietė jo gyvenimo pavyzdys ir pamokslai.

1212 metų Verbų sekmadienio vakarą, būdama apie 18 metų, Klara slapta paliko savo tėvų namus ir nuėjo pas Pranciškų į Porciunkulės koplyčią. Ten ji atsisakė prabangaus gyvenimo, nusikirpo plaukus ir apsivilko neturtingųjų abitą. Šis momentas laikomas Klarisių ordino pradžia.

Klaros šeima buvo labai pasipiktinusi jos sprendimu. Giminaičiai net bandė jėga ją susigrąžinti namo, tačiau Klara tvirtai laikėsi savo pasirinkimo.

Netrukus prie jos prisijungė jaunesnioji sesuo Agnietė ir kitos moterys. Taip susiformavo nauja vienuolinė bendruomenė – neturtingosios seserys, vėliau pradėtos vadinti klarisėmis.

Klara apsigyveno prie Šv. Damijono bažnytėlės netoli Asyžiaus. Ten ji praleido daugiau nei 40 metų maldoje, neturte ir bendruomeniniame gyvenime.

Ypatinga Klaros gyvenimo tema buvo „šventasis neturtas“. Ji troško, kad jos bendruomenė visiškai pasitikėtų Dievo Apvaizda ir neturėtų nuosavybės. Dėl to ilgai kovojo net su kai kuriais Bažnyčios autoritetais, kurie manė, kad toks gyvenimas per griežtas.

Prieš pat mirtį popiežius Inocentas IV patvirtino jos parašytą regulą – pirmąją moters parašytą vienuolinę regulą Bažnyčios istorijoje.

Klara buvo labai susijusi su Eucharistija. Vienas garsiausių pasakojimų pasakoja, kad 1240 metais saracėnų kariams užpuolus Asyžių, Klara sunkiai sirgdama liepė atnešti Švenčiausiąjį Sakramentą ir su juo meldėsi už miestą bei seseris. Tradicija teigia, kad priešai atsitraukė. Dėl šios priežasties Klara laikoma Eucharistijos pasitikėjimo šventąja.

Nors gyveno uždarą gyvenimą, jos dvasinė įtaka buvo labai didelė. Ji palaikė gilų dvasinį ryšį su šventuoju Pranciškumi ir tęsė jo pradėtą Evangelijos kelią moterims.

Paskutiniais gyvenimo metais Klara daug sirgo. Tačiau net kentėdama ji išliko rami ir kupina džiaugsmo. Ji mirė 1253 metų rugpjūčio 11 dieną Šv. Damijone, būdama apie 59 metų.

Praėjus vos dvejiems metams, 1255 metais popiežius Aleksandras IV paskelbė ją šventąja.

1958 metais popiežius Pijus XII paskelbė ją televizijos ir ryšių priemonių globėja. Tai susiję su tradicija, kad sirgdama ji stebuklingai matydavo ir girdėdavo šv. Mišias iš savo lovos.

Teologiškai šventoji Klara labai svarbi dėl kelių priežasčių.

Pirmiausia ji liudija Evangelinio neturto grožį. Klara suprato, kad žmogaus širdis tampa laisva tada, kai nebeprisiriša prie turto, garbės ar pasaulio saugumo.

Antra, jos gyvenime labai ryški Eucharistijos tema. Klara matė Kristų kaip tikrąją gyvenimo šviesą ir stiprybę.

Trečia, ji liudija moters pašaukimo grožį Bažnyčioje. Klara nebuvo tik Pranciškaus sekėja. Ji pati tapo stipria dvasine motina ir naujo vienuolinio gyvenimo kūrėja.

Jos gyvenime labai ryški džiaugsmo tema. Nors gyveno neturte ir daug kentėjo, ji buvo viduje laisva ir laiminga, nes viską statė ant Dievo meilės.

Lietuvoje klarisių dvasingumas taip pat paliko pėdsakų per pranciškonišką tradiciją, meilę neturtui, paprastumui ir Eucharistijai. Daugelis tikinčiųjų iki šiol šventąją Klarą prisimena kaip ramybės ir vidinės šviesos šventąją.

Šiandien jos gyvenimas labai aktualus pasaulyje, kuriame žmogus dažnai ieško laimės daiktuose, sėkmėje ar vartojime. Klara primena, kad tikroji žmogaus pilnatvė slypi Dievo meilėje.

Ji kviečia išmokti pasitikėti Dievu, gyventi paprasčiau ir saugoti širdies laisvę.

Šventoji Klara, neturto ir Eucharistijos mylėtoja, melskis už mus, kad mūsų širdys būtų laisvos Dievui, kad pasitikėtume Jo Apvaizda ir gyventume Evangelijos šviesoje.

Parapijos info.