Šv. Laurynas (+258), diakonas, kankinys, minimas rugpjūčio 10 d.

Rugpjūčio 10 dieną Bažnyčia mini šventąjį Lauryną – diakoną ir kankinį, vieną garsiausių ankstyvosios Bažnyčios šventųjų. Jo vardas nuo seniausių laikų buvo itin gerbiamas tiek Rytuose, tiek Vakaruose. Šventasis Laurynas tapo drąsos, ištikimybės Kristui ir meilės vargšams simboliu. Net mirties akivaizdoje jis išliko kupinas tikėjimo, vidinės laisvės ir nepaprasto dvasinio džiaugsmo.

Laurynas gimė III amžiaus pradžioje, tikriausiai apie 225 metus, Ispanijoje, Hueskos regione Aragone. Jaunystėje jis susipažino su būsimuoju popiežiumi Sikstu II ir kartu atvyko į Romą. Kai Sikstas tapo popiežiumi 257 metais, Lauryną paskyrė vienu iš septynių Romos diakonų.

Ankstyvojoje Bažnyčioje diakonai atliko labai svarbią tarnystę. Jie rūpinosi vargšais, našlėmis, ligoniais, tvarkė Bažnyčios turtą ir padėdavo liturgijoje. Laurynui buvo patikėtas Romos Bažnyčios turtas bei pagalba stokojantiems.

Tuo metu Romos imperatorius Valerijonas pradėjo žiaurų krikščionių persekiojimą. 258 metais buvo įsakyta suimti ir nužudyti vyskupus, kunigus bei diakonus.

258 metų rugpjūčio 6 dieną popiežius Sikstas II buvo suimtas katakombose aukodamas Eucharistiją. Pasak senosios tradicijos, Laurynas verkdamas lydėjo popiežių ir klausė: „Tėve, kur eini be savo diakono?“ Sikstas atsakė: „Po trijų dienų tu seksi paskui mane.“

Po popiežiaus mirties Romos valdžia pareikalavo, kad Laurynas atiduotų Bažnyčios turtus. Romėnai manė, kad krikščionys sukaupę didelius turtus. Laurynas paprašė kelių dienų termino.

Per tą laiką jis surinko vargšus, našlaičius, ligonius ir visus Bažnyčios globojamus žmones. Kai valdžios pareigūnai atėjo pasiimti „lobio“, Laurynas parodė į šiuos žmones ir pasakė: „Štai tikrieji Bažnyčios turtai.“

Šie žodžiai tapo viena garsiausių ankstyvosios Bažnyčios frazių. Jie labai aiškiai atskleidė krikščionišką požiūrį – didžiausias Bažnyčios lobis yra ne auksas ar galia, bet žmogus, ypač silpniausias ir kenčiantis.

Už tai Laurynas buvo žiauriai nukankintas. Tradicija pasakoja, kad jis buvo deginamas ant geležinių grotų virš ugnies. Net kančios metu jis neprarado tikėjimo ir vidinės stiprybės. Garsus pasakojimas teigia, kad po kurio laiko jis net pasakė budeliams: „Apverskite mane – viena pusė jau iškepė.“

Nors istorikai šią detalę vertina kaip vėliau atsiradusį pamaldų pasakojimą, jis atspindi ankstyvųjų krikščionių suvokimą, kad tikėjimas Kristumi gali suteikti dvasinę laisvę net mirties akivaizdoje.

Šventasis Laurynas mirė 258 metų rugpjūčio 10 dieną Romoje. Jo kapas greitai tapo viena svarbiausių piligrimystės vietų. Ant jo kapo buvo pastatyta garsioji San Lorenzo fuori le Mura bazilika.

Šventasis Laurynas labai anksti tapo vienu mylimiausių Bažnyčios šventųjų. Apie jį pamokslavo šventasis Augustinas, šventasis Ambraziejus ir kiti Bažnyčios Tėvai.

Teologiškai šventasis Laurynas labai svarbus dėl kelių priežasčių.

Pirmiausia jis liudija diakono tarnystės esmę – tarnavimą vargšams. Bažnyčia nuo pat pradžių suprato, kad meilė artimui nėra papildoma veikla, bet pati Evangelijos šerdis.

Antra, Lauryno gyvenime labai ryški džiaugsmingo tikėjimo tema. Net kančioje jis neprarado vidinės ramybės. Tai primena, kad krikščioniškas džiaugsmas kyla ne iš išorinių aplinkybių, bet iš vienybės su Kristumi.

Trečia, Laurynas parodo, kad tikrasis Bažnyčios turtas yra žmonės – ypač silpniausi, pamiršti ir kenčiantys.

Šventasis Laurynas taip pat kviečia nebijoti aukoti savo gyvenimo dėl Evangelijos. Jo drąsa gimė ne iš žmogiško heroizmo, bet iš gilaus tikėjimo prisikėlusiu Kristumi.

Lietuvoje šventasis Laurynas nuo seno buvo gerbiamas kaip kepėjų, virėjų ir net ugniagesių globėjas dėl savo kankinystės būdo. Kai kuriose parapijose jo atlaidai būdavo labai iškilmingi vasaros švenčių metu.

Jo vardu pavadintos ir Lietuvos bažnyčios, tarp jų – Šv. Lauryno bažnyčia bei kitos šventovės.

Šiandien šventasis Laurynas ypač aktualus pasauliui, kuriame dažnai garbinami turtai, galia ir sėkmė. Jis primena, kad tikrasis žmogaus ir Bažnyčios lobis yra meilė.

Šventasis Laurynai, drąsus Kristaus kankiny ir vargšų bičiuli, melskis už mus, kad mylėtume silpniausius žmones, drąsiai liudytume tikėjimą ir išliktume ištikimi Kristui iki galo.

Parapijos info.