Šv. Elzbieta Portugalė (1271-1336), minima liepos 4 d. 

Liepos 4 dieną Bažnyčia mini šventąją Elzbietą Portugalę – karalienę, žmoną, motiną ir tretininkę, kuri savo gyvenimu parodė, kad šventumas gali skleistis ir valdžios, rūmų bei politinių konfliktų aplinkoje. Ji buvo moteris, kuri vietoj keršto rinkosi taiką, vietoj prabangos – gailestingumą, o vietoj valdžios troškimo – tarnystę vargšams. Šventoji Elzbieta dažnai vadinama „taikos karaliene“.

Elzbieta gimė 1271 metų sausio 4 dieną Saragosoje, Aragono karalystėje, dabartinėje Ispanijoje. Ji priklausė kilmingai ir giliai katalikiškai šeimai. Jos senelis buvo šventasis Vengrijos karalius Andriejus II, o prosenelė – garsioji šventoji Elzbieta Vengrė, kurios vardą ji ir gavo. Jau vaikystėje Elzbieta pasižymėjo pamaldumu, meile vargšams ir ypatingu jautrumu žmonių kančiai.

Būdama vos dvylikos metų, 1282 metais ji buvo ištekinta už Portugalijos karaliaus Dionizo I. Tokios santuokos anuomet buvo politiniai susitarimai tarp karališkų giminių. Tačiau Elzbieta savo naują gyvenimą priėmė kaip Dievo pašaukimą.

Karalius Dionizas buvo gabus valdovas, tačiau jo gyvenime netrūko moralinių silpnybių – neištikimybės, rūmų intrigų ir konfliktų. Elzbieta kentėjo daug asmeninio skausmo, tačiau į viską atsakė kantrybe, malda ir meile. Ji nesiekė keršto ar galios, bet stengėsi taikyti susipykusius žmones ir išsaugoti vienybę šeimoje bei valstybėje.

Karalienė labai rūpinosi vargšais, ligoniais ir našlaičiais. Ji steigė ligonines, prieglaudas, vienuolynus, dalijo maistą stokojantiems. Pasakojama, kad ji dažnai pati slapta nešdavo duoną ir pinigus vargšams.

Su šventąja Elzbieta susijusi viena garsiausių portugalų tradicijų – „rožių stebuklas“. Legenda pasakoja, kad kartą karalius Dionizas sutiko žmoną, nešančią po apsiaustu duoną vargšams. Paklausta, ką ji neša, Elzbieta atsakė: „Rožes.“ Kai karalius liepė parodyti, iš apsiausto pabiro rožės. Nors tai labiau pamaldi legenda nei istorinis faktas, ji simbolizuoja Elzbietos gailestingumą ir Dievo palaiminimą jos darbams.

Didelę gyvenimo dalį Elzbieta skyrė taikos kūrimui. Ji dažnai tarpininkavo konfliktuose tarp kilmingųjų ir net tarp savo vyro karaliaus Dionizo bei jų sūnaus Alfonso, kuris buvo sukilęs prieš tėvą. Kelis kartus Elzbieta tiesiogine prasme stojo tarp kariuomenių, kad sustabdytų kraujo praliejimą. Dėl šios veiklos ji buvo praminta „taikos angele“.

Po karaliaus Dionizo mirties 1325 metais Elzbieta atsisakė rūmų gyvenimo. Ji apsivilko pranciškonių tretininkių abitą ir apsigyveno netoli Klarisių vienuolyno Koimbroje. Nors netapo vienuole griežtąja prasme, gyveno labai paprastai, daug meldėsi ir tęsė meilės darbus.

Net ir senatvėje ji nenustojo taikyti žmonių. 1336 metais, būdama apie 65 metų, Elzbieta išvyko tarpininkauti taikai tarp Portugalijos ir Kastilijos valdovų. Kelionės metu susirgo ir mirė 1336 metų liepos 4 dieną Estremose, Portugalijoje.

Jos pagarbinimas greitai išplito Portugalijoje. 1625 metais popiežius Urbonas VIII paskelbė ją šventąja. Šventoji Elzbieta iki šiol laikoma Portugalijos globėja ir viena mylimiausių šalies šventųjų.

Teologiškai šventoji Elzbieta Portugalė labai svarbi kaip krikščioniškos meilės ir taikos liudytoja. Ji parodo, kad šventumas nėra pabėgimas nuo pasaulio. Elzbieta gyveno tarp politinių konfliktų, valdžios intrigų ir šeimos sunkumų, tačiau būtent ten stengėsi gyventi Evangelija.

Jos gyvenime ypač ryški gailestingumo dorybė. Ji suprato, kad tikrasis krikščionio didumas matuojamas ne valdžia ar turtais, bet gebėjimu tarnauti silpniausiems.

Elzbieta taip pat yra labai stiprus moters tikėjimo pavyzdys. Ji neatsakė blogiu į blogį, o jos kantrybė ir meilė tapo tylia, bet galinga Evangelijos jėga.

Šiandien, kai pasaulyje tiek daug konfliktų šeimose, visuomenėje ir tarp tautų, šventoji Elzbieta primena, kaip svarbu būti taikos žmonėmis. Kartais didžiausias šventumas slypi ne didinguose darbuose, o gebėjime sutaikyti, išklausyti, atleisti ir mylėti.

Šventoji Elzbieta Portugalė, taikos ir gailestingumo karaliene, melskis už mūsų šeimas ir tautas, mokyk mus kurti taiką, padėti vargšams ir visur skleisti Kristaus meilę.

Parapijos info.