Liepos 30 dieną Bažnyčia mini šventąjį Petrą Auksažodį – vyskupą, garsų pamokslininką ir Bažnyčios mokytoją, gyvenusį V amžiuje. Jo vardas lotyniškai Chrysologus reiškia „auksažodis“ arba „auksaburnis“, nes jo pamokslai buvo nepaprastai išmintingi, aiškūs ir paliečiantys žmonių širdis. Šventasis Petras garsėjo gebėjimu paprastai ir giliai aiškinti Evangeliją, kviesdamas žmones atsiversti, gyventi gailestingai ir ištikimai sekti Kristų.

Petras gimė apie 380 metus Imoloje, šiaurės Italijoje. Apie jo vaikystę žinoma nedaug. Jis augo krikščioniškoje aplinkoje ir anksti buvo pastebėtas dėl savo gabumų bei pamaldumo. Imolos vyskupas Kornelijus pasirūpino jo išsilavinimu ir parengimu tarnystei Bažnyčioje.

Apie 433 metus popiežius Sikstas III paskyrė Petrą Ravenos arkivyskupu. Tuo metu Ravena buvo labai svarbus Vakarų Romos imperijos miestas ir net imperatorių rezidencija. Tačiau tai buvo ir neramus laikotarpis – Romos imperija silpo, Europą siaubė barbarų antpuoliai, visuomenėje augo netikrumas ir baimė.

Tokiu metu Petras tapo ne tik ganytoju, bet ir dvasiniu tautos ramintoju. Jis garsėjo trumpais, aiškiais ir labai paveikiais pamokslais. Daugiau nei 170 jo homilijų išliko iki mūsų dienų. Jose jis aiškino Evangeliją, ragino žmones atsiversti, melstis, pasninkauti ir rūpintis vargšais.

Petras ypač pabrėžė gailestingumo svarbą. Viename garsiausių jo pamokymų jis sakė: „Kas nori sulaukti gailestingumo, turi pats būti gailestingas.“ Jis mokė, kad tikras tikėjimas negali būti atsietas nuo meilės artimui.

Jo pamoksluose labai dažnai kartojosi trys temos:

• malda,
• pasninkas,
• išmalda.

Petras aiškino, kad šios trys dorybės turi eiti kartu. Pasninkas be meilės tampa tuščias, malda be gailestingumo – paviršutiniška.

Jis taip pat aktyviai gynė Bažnyčios tikėjimą nuo erezijų. V amžiuje Bažnyčia vis dar sprendė įvairius teologinius ginčus dėl Kristaus asmens ir tikėjimo tiesų. Petras tvirtai laikėsi Bažnyčios mokymo ir skatino vienybę su Roma.

Vienas žymiausių istorinių įvykių susijęs su jo laišku Eutichui – vienam erezijos skleidėjui. Petras paragino jį klausyti popiežiaus balso ir likti ištikimam Bažnyčios tikėjimui. Tai parodo jo pagarbą Bažnyčios vienybei ir apaštalinei tradicijai.

Nepaisant aukštų pareigų, Petras gyveno paprastai ir rūpestingai tarnavo žmonėms. Jis buvo ne teoretikas, bet tikras ganytojas, suprantantis žmonių sunkumus.

Šventasis Petras Auksažodis mirė apie 450 metus Imoloje, kur tikriausiai buvo grįžęs prieš mirtį. 1729 metais popiežius Benediktas XIII paskelbė jį Bažnyčios mokytoju.

Teologiškai šventasis Petras Auksažodis labai svarbus kaip Dievo žodžio skelbimo pavyzdys. Jis suprato, kad Evangelija turi būti ne sudėtinga ir nepasiekiama, o gyva ir paliečianti žmogaus širdį.

Jo homilijose labai ryški Įsikūnijimo tema – Dievas tapo žmogumi iš meilės. Petras nuolat kvietė žmones pažvelgti į Kristų kaip į gailestingumo ir nuolankumo pavyzdį.

Jis taip pat mokė, kad krikščionybė negali apsiriboti vien apeigomis ar žodžiais. Tikras tikėjimas turi virsti konkrečia meile, pagalba vargšams ir atlaidumu.

Šventasis Petras aktualus ir šiandien. Gyvename laikais, kai žmonės dažnai pavargsta nuo sudėtingų kalbų ir tuščių žodžių. Petras primena, kad Evangelija turi būti skelbiama aiškiai, širdingai ir su meile.

Jis taip pat kviečia nepamiršti gailestingumo. Pasaulyje, kuriame daug susiskaldymo, pykčio ir savanaudiškumo, jo žinia labai paprasta ir labai reikalinga – žmogus tampa panašus į Dievą tada, kai myli.

Šventasis Petrai Auksažodi, išmintingas ganytojau ir Evangelijos skelbėjau, melskis už mus, kad mylėtume Dievo žodį, gyventume gailestingai ir savo gyvenimu liudytume Kristaus meilę.

Parapijos info.