Šv. Brigita Švedė (1302-1373), Europos globėja, minima liepos 23 d. 

Liepos 23 dieną Bažnyčia mini šventąją Brigitą Švedę – mistikę, vienuolijos steigėją, žmoną, motiną ir vieną didžiųjų viduramžių šventųjų. Ji buvo moteris, kuri sugebėjo sujungti šeimos gyvenimą, tarnystę vargšams, mistinę maldą ir drąsų Bažnyčios atnaujinimo kvietimą. Šventoji Brigita laikoma viena svarbiausių Europos krikščioniškosios dvasios liudytojų, todėl 1999 metais popiežius Jonas Paulius II ją paskelbė Europos globėja kartu su šv. Kotryna Sieniete ir šv. Edita Šteina.

Brigita gimė 1302 metais birželio mėnesį Finstoje, Švedijoje, kilmingoje ir giliai tikinčioje šeimoje. Jos tėvas Birgeris Perssonas buvo svarbus valstybės veikėjas ir teisėjas, o motina Ingeborga taip pat garsėjo pamaldumu. Nuo vaikystės Brigita pasižymėjo jautria siela ir meile maldai. Tradicija pasakoja, kad dar būdama maža ji patirdavo regėjimus ir jautė ypatingą artumą Kristui.

Būdama apie trylikos metų Brigita buvo ištekinta už kilmingo jaunuolio Ulfo Gudmarsono. Jų santuoka tapo viena gražiausių krikščioniškos šeimos pavyzdžių viduramžiais. Brigita ir Ulfas susilaukė aštuonių vaikų. Viena jų dukterų – Kotryna Švedė – taip pat vėliau buvo paskelbta šventąja.

Nors gyveno kilmingųjų aplinkoje, Brigita daug dėmesio skyrė vargšams, ligoniams ir maldai. Ji su vyru steigė prieglaudas, rūpinosi stokojančiais ir stengėsi gyventi Evangelijos dvasia.

1341 metais Brigita ir Ulfas leidosi į piligriminę kelionę į Santjago de Kompostelą Ispanijoje. Po šios kelionės jų gyvenimas tapo dar dvasingesnis. Ulfas netrukus susirgo ir 1344 metais mirė cistersų vienuolyne. Po vyro mirties Brigita visiškai atsidėjo Dievui.

Nuo tada jos gyvenime labai sustiprėjo mistiniai regėjimai. Brigita teigė gaunanti Kristaus, Marijos ir šventųjų apreiškimus. Šie regėjimai buvo užrašomi ir vėliau tapo garsiaisiais „Dangiškaisiais apreiškimais“ (Revelationes). Juose Brigita kalbėjo apie Kristaus kančią, Bažnyčios atsinaujinimą, nuodėmės pavojų ir Dievo meilę.

Brigita nebijodavo kreiptis net į karalius ir popiežius. Ji ragino juos atsiversti, gyventi teisingai ir grįžti prie Evangelijos. Tuo metu Bažnyčia išgyveno sunkius laikus – popiežiai gyveno Avinjone, Europoje buvo daug politinių konfliktų ir moralinio nuosmukio.

Apie 1346 metus Brigita įkūrė naują vienuoliją – Švenčiausiojo Išganytojo ordiną, dar vadinamą brigitietėmis. Pirmasis vienuolynas buvo įkurtas Vadstenoje, Švedijoje. Šis ordinas buvo ypatingas tuo, kad jame gyveno ir vienuolės, ir kunigai, tačiau vadovavo abatė – simboliškai primenant Marijos vietą Bažnyčioje.

1349 metais Brigita persikėlė į Romą. Ten ji gyveno beveik iki mirties, meldėsi už Bažnyčios vienybę ir siekė, kad popiežius grįžtų iš Avinjono į Romą.

1371–1372 metais, jau būdama garbaus amžiaus, Brigita išvyko piligriminėn kelionėn į Šventąją Žemę. Ši kelionė dar labiau pagilino jos meilę Kristaus kančiai.

Šventoji Brigita mirė 1373 metų liepos 23 dieną Romoje, būdama apie 71 metų. Jos palaikai buvo pargabenti į Vadsteną Švedijoje. 1391 metais popiežius Bonifacas IX paskelbė ją šventąja.

Teologiškai šventoji Brigita labai svarbi dėl kelių priežasčių.

Pirmiausia ji liudija, kad šventumas įmanomas šeimos gyvenime. Brigita buvo žmona ir motina, kuri savo kasdienybėje mokėsi mylėti Dievą ir žmones.

Antra, jos gyvenime labai ryški mistikos ir veiklios meilės vienybė. Brigita neatsiskyrė nuo pasaulio vien dėl asmeninės maldos. Ji aktyviai rūpinosi Bažnyčia, vargšais ir visuomenės gyvenimu.

Trečia, ji primena apie Europos krikščioniškąsias šaknis. Būdama Europos globėja, Brigita liudija, kad Europos tapatybė gimė ne tik iš politikos ar kultūros, bet ir iš Evangelijos.

Jos regėjimuose labai stipriai atsiskleidžia Kristaus kančios tema. Brigita kvietė žmones ne paviršutiniškai tikėti, bet širdimi įeiti į Kristaus meilės slėpinį.

Lietuvoje šventoji Brigita nėra tokia plačiai žinoma kaip kai kurie kiti šventieji, tačiau jos dvasingumas labai artimas mūsų tradicijai – meilė Kristaus kančiai, pagarba Marijai, malda už Bažnyčią ir šeimos šventumo svarba.

Šiandien šventoji Brigita ypač aktuali Europai, kuri dažnai pamiršta savo dvasines šaknis. Ji primena, kad tikėjimas nėra praeities reliktas – jis gali perkeisti žmogų, šeimą ir tautas.

Šventoji Brigita Švede, Europos globėja ir Kristaus meilės liudytoja, melskis už mūsų šeimas ir tautas, už Bažnyčią Europoje, kad žmonės sugrįžtų prie Dievo ir gyventų Evangelijos šviesoje.

Parapijos info.