Liepos 2 dieną Lietuvoje minima Švenčiausioji Mergelė Marija – Šeimų Karalienė. Tai ypatingas Marijos titulas, kviečiantis tikinčiuosius pažvelgti į Dievo Motiną kaip į šeimų globėją, motiniškos meilės ir namų vienybės saugotoją. Ši šventė ypač artima lietuviškam pamaldumui, nes mūsų krašte šeima nuo seno buvo suvokiama kaip „mažoji Bažnyčia“, kurioje perduodamas tikėjimas, meilė ir gyvenimo vertybės.

Marija Bažnyčioje nuo pirmųjų amžių gerbiama įvairiais titulais: Dievo Motina, Dangaus Karalienė, Gailestingumo Motina, Krikščionių Pagalba. Tačiau titulas „Šeimų Karalienė“ ypatingai išryškina jos artumą kasdieniam žmogaus gyvenimui – namams, santuokai, vaikams, tėvų rūpesčiams ir šeimos džiaugsmams bei skausmams.

Šio titulo šaknys slypi pačioje Evangelijoje. Nazareto namuose Marija gyveno paprastą šeimos gyvenimą kartu su Juozapu ir Jėzumi. Šventoji Šeima tapo krikščioniškos šeimos paveikslu – meilės, pasitikėjimo, darbo, maldos ir ištikimybės mokykla. Evangelija pasakoja, kad Jėzus „augo išmintimi, metais ir malone Dievo ir žmonių akyse“ (Lk 2, 52). Tai vyko būtent šeimoje.

Marija Evangelijoje dažnai matoma motinos vaidmenyje – rūpestinga, jautri ir lydinti. Kanoje ji pastebi jaunavedžių rūpestį dėl pasibaigusio vyno ir tyliai kreipiasi į Jėzų (Jn 2, 1–11). Šis epizodas Bažnyčioje dažnai laikomas ypatingu Marijos globos šeimoms ženklu. Ji mato žmogaus stoką dar prieš jam paprašant pagalbos.

Lietuvoje šis Marijos titulas itin glaudžiai siejamas su garsiaisiais Žemaičių Kalvarijos atlaidais. Liepos pradžioje į Žemaičių Kalvariją iš visos Lietuvos plūsta tūkstančiai maldininkų. Viena svarbiausių šių atlaidų dienų – būtent Šeimų Karalienės diena. Tądien ypatingai meldžiamasi už šeimas, sutuoktinius, vaikus, tėvus, senelius ir visus namus. Daugelis žmonių į Žemaičių Kalvariją keliauja pėsčiomis, giedodami Kalnus, nešdami savo šeimų rūpesčius, ligas, prašymus ir padėkas Marijai.

Žemaičių Kalvarijos Švč. M. Marijos Apsilankymo bažnyčios pagrindiniame altoriuje esantis paveikslas nuo seno garsėja stebuklingomis malonėmis. Vadintas Žemaitijos paguoda ir gyvastimi, jis jau beveik keturis šimtmečius susijęs su buvusiuose Garduose įsteigta Kalvarija ir puošia jau trečią dominikonų pastatytą bažnyčią. Maldininkai nuo seno itin gerbė šį Dievo Motinos paveikslą, jam kūrė giesmes. 2006 m. stebuklingasis Dievo Motinos su kūdikiu paveikslas buvo iškilmingai vainikuotas popiežiaus Benedikto XVI pašventintomis karūnomis, suteikiant jam Krikščioniškų Šeimų Karalienės titulą. Nuo 2007 m. liepos 2 d. per Didžiuosius Kalvarijos atlaidus švenčiama šio titulo Marijos šventė. Šeimų Karalienės globai visi paveda savo šeimas, jose augančius vaikus ir vaikaičius ir meldžia, kad Šventosios Šeimos pavyzdžiu būtų kupini tikėjimo vilties, Dievo ir tarpusavio meilės šviesos.

Žemaičių Kalvarijos atlaidai Lietuvoje turi labai gilias tradicijas. Nuo XVII amžiaus ši vieta tapo vienu svarbiausių Marijos ir Kristaus kančios pamaldumo centrų mūsų krašte. Ypatingas liaudiškas pamaldumas, Kalnų giedojimas, procesijos ir šeimų pasiaukojimas Marijai liudija gyvą lietuvių tikėjimą. Daugeliui žmonių kelionė į Žemaičių Kalvariją yra ne tik tradicija, bet ir dvasinis sugrįžimas prie Dievo.

Teologiškai Marija vadinama Šeimų Karaliene ne todėl, kad valdytų pasaulietiška galia, bet todėl, kad jos motiniška meilė apgaubia šeimas ir veda jas pas Kristų. Krikščioniškoje tradicijoje karalienė pirmiausia yra tarnaujanti meilė. Marija savo gyvenimu parodė, kad tikroji didybė slypi nuolankume ir ištikimybėje Dievui.

Šis minėjimas labai aktualus šiandien. Šeimos išgyvena daug išbandymų – susvetimėjimą, skubėjimą, ekonominius sunkumus, nesutarimus, vienišumą, tikėjimo silpnėjimą. Daugelis namų praranda bendrą maldą, bendrystę ir ramybę. Todėl Bažnyčia kviečia šeimas iš naujo atrasti Mariją kaip Motiną ir globėją.

Lietuvoje nuo seno buvo gyva tradicija šeimose melstis prie Marijos paveikslo, kalbėti rožinį, gegužines pamaldas, prašyti Marijos globos vaikams ir namams. Kaimuose dažnai kabėdavo Marijos paveikslas garbingiausioje trobos vietoje. Vakare šeimos susirinkdavo maldai, o Motina Dievo buvo suvokiama kaip namų saugotoja.

Švenčiausioji Mergelė Marija, Šeimų Karalienė, primena, kad šeima nėra tik žmonių sambūris ar socialinė institucija. Krikščioniška šeima pašaukta būti meilės, atleidimo ir tikėjimo vieta. Būtent šeimoje žmogus pirmą kartą mokosi melstis, mylėti, aukotis ir pasitikėti.

Marija taip pat moko tylos ir buvimo kartu. Nazareto gyvenimas buvo paprastas, nepastebimas, tačiau jame gyveno pats Dievas. Tai labai svarbi žinia šiandienos pasauliui – šventumas dažnai gimsta ne dideliuose darbuose, bet kasdienėje meilėje, ištikimybėje ir rūpestyje vienas kitu.

Ši šventė kviečia melstis už šeimas – už sutuoktinius, tėvus, vaikus, senelius, už sužeistas šeimas, už tuos, kurie išgyvena nesantaiką ar netektį. Marija supranta šeimos gyvenimą, nes pati gyveno žemiškoje šeimoje.

Švenčiausioji Mergele Marija, Šeimų Karaliene, globok mūsų namus, stiprink sutuoktinių meilę, saugok vaikus ir jaunimą, mokyk šeimas melstis ir pasitikėti Dievu, kad mūsų namuose gyventų ramybė, vienybė ir Kristaus meilė.

Parapijos info.