Šv. Bonaventūras (1221-1274), vyskupas, Bažnyčios mokytojas, minimas liepos 15 d. 

Liepos 15 dieną Bažnyčia mini šventąjį Bonaventūrą – vyskupą, teologą, pranciškoną ir Bažnyčios mokytoją, vieną didžiausių XIII amžiaus krikščioniškos minties šviesulių. Jis buvo ne tik garsus mokslininkas, bet ir žmogus, kuris sugebėjo sujungti gilų protą su degančia meile Dievui. Šventasis Bonaventūras Bažnyčioje dažnai vadinamas „serafiškuoju mokytoju“, nes jo teologijoje labai ryški meilės, šviesos ir dvasinio pakilimo tema.

Bonaventūras gimė apie 1221 metus Banjoredže (Bagnoregio), Italijoje. Jo tikrasis vardas buvo Jonas Fidanza. Apie jo vaikystę žinoma nedaug, tačiau tradicija pasakoja, kad sunkiai susirgusį berniuką stebuklingai išgydė šventasis Pranciškus Asyžietis. Motina vėliau sakė, kad vaikas buvo „gera ventūra“ – „gera lemtis“, todėl jis gavo Bonaventūros vardą.

Jaunystėje Bonaventūras studijavo Paryžiaus universitete – viename svarbiausių viduramžių mokslo centrų. Ten susipažino su pranciškonais ir įstojo į Mažesniųjų brolių ordiną apie 1243 metus. Studijuodamas teologiją jis tapo vienu talentingiausių savo laikų mąstytojų.

Tuo metu Bažnyčioje vyko dideli intelektiniai ir dvasiniai pokyčiai. Universitetuose plito Aristotelio filosofija, kilo įvairių teologinių ginčų, o naujieji vienuolių ordinai – pranciškonai ir dominikonai – sparčiai augo. Bonaventūras tapo vienu svarbiausių žmonių, padėjusių suderinti mokslą ir tikėjimą.

1257 metais jis buvo išrinktas viso pranciškonų ordino generolu. Ordinui tuo metu grėsė susiskaldymas – vieni norėjo itin griežto neturto laikymosi, kiti siekė nuosaikesnio gyvenimo. Bonaventūras stengėsi išlaikyti vienybę ir ištikimybę šv. Pranciškaus dvasiai. Dėl savo išminties jis vadinamas „antruoju ordino steigėju“.

Vienas svarbiausių jo darbų buvo šv. Pranciškaus Asyžiečio biografija „Legenda Maior“, kuri tapo oficialiu Pranciškaus gyvenimo aprašymu. Bonaventūras stengėsi parodyti, kad šv. Pranciškus buvo ne tik neturto žmogus, bet ir Kristaus meilės liudytojas.

Bonaventūras parašė daugybę teologinių veikalų. Garsiausias jų – „Sielos kelionė į Dievą“ (Itinerarium Mentis in Deum). Šiame kūrinyje jis moko, kad žmogus į Dievą kyla ne vien protu, bet pirmiausia meile ir malda. Tikrasis Dievo pažinimas, pasak Bonaventūros, gimsta šventume.

Jis mokė, kad visas pasaulis yra tarsi Dievo pėdsakas. Gamta, žmogus, grožis ir tiesa veda į Kūrėją. Tačiau aukščiausias Dievo pažinimas pasiekiamas kryžiuje ir meilėje.

1273 metais popiežius Grigalius X paskyrė Bonaventūrą Albano kardinolu-vyskupu. Pasakojama, kad popiežiaus pasiuntiniai rado jį plaunantį indus vienuolyne. Bonaventūras paprašė kardinolo skrybėlę pakabinti ant medžio, kol pabaigs darbą – tai tapo jo nuolankumo simboliu.

1274 metais Bonaventūras dalyvavo Liono II Susirinkime, kur stengėsi siekti Rytų ir Vakarų Bažnyčių vienybės. Tačiau Susirinkimo metu sunkiai susirgo ir mirė 1274 metų liepos 15 dieną Lione, Prancūzijoje, būdamas apie 53 metų.

1482 metais popiežius Sikstas IV paskelbė jį šventuoju, o 1588 metais popiežius Sikstas V suteikė jam Bažnyčios mokytojo titulą.

Teologiškai šventasis Bonaventūras labai svarbus tuo, kad sujungė protą ir širdį. Jis nepriešino mokslo ir tikėjimo, tačiau pabrėžė, kad vien žinių nepakanka. Žmogus gali daug žinoti apie Dievą, bet nepažinti Jo širdimi.

Bonaventūras mokė, kad tikrasis kelias į Dievą eina per meilę, maldą, nuolankumą ir kryžių. Jis labai pabrėžė Kristaus kančios apmąstymą ir Eucharistijos svarbą.

Jo gyvenimas taip pat liudija, kad šventumas neprieštarauja intelektui. Bonaventūras buvo vienas didžiausių savo laikų mokslininkų, tačiau liko nuolankus vienuolis ir maldos žmogus.

Šiandien jo mokymas ypač aktualus pasaulyje, kuriame daug informacijos, bet dažnai trūksta išminties ir dvasinės gelmės. Bonaventūras primena, kad žmogaus širdis nurimsta tik Dievo meilėje.

Jis kviečia ne tik tyrinėti tikėjimą, bet ir juo gyventi.

Šventasis Bonaventūrai, Bažnyčios mokytojau ir Dievo meilės liudytojau, melskis už mus, kad ieškotume ne vien žinių, bet gyvo santykio su Kristumi, ir visa širdimi keliautume pas Dievą.

Parapijos info.