Šv. Kirilas Aleksandrietis (376-444), vyskupas, Bažnyčios mokytojas, minimas birželio 27 d.

Birželio 27 dieną Bažnyčia mini šventąjį Kirilą Aleksandrietį – vyskupą, teologą ir Bažnyčios mokytoją, vieną svarbiausių ankstyvosios krikščionybės tikėjimo gynėjų. Jis gyveno laikotarpiu, kai Bažnyčia sprendė esminius klausimus apie Kristaus asmenį ir Jo dievystę. Šventasis Kirilas tapo žmogumi, kuris ypač ryžtingai gynė tiesą, kad Jėzus Kristus yra tikras Dievas ir tikras žmogus, o Švenčiausioji Mergelė Marija teisėtai vadinama Dievo Motina.

Kirilas gimė apie 376 metus Egipte, tikriausiai netoli Aleksandrijos. Jis augo aplinkoje, kurioje buvo daug teologinių diskusijų ir intensyvus Bažnyčios gyvenimas. Jo dėdė Teofilis buvo Aleksandrijos patriarchas – vienos svarbiausių to meto krikščionių vyskupijų vadovas. Kirilas gavo puikų išsilavinimą, studijavo Šventąjį Raštą, filosofiją ir teologiją, o vėliau tapo dėdės bendradarbiu.

412 metais po Teofilio mirties Kirilas buvo išrinktas Aleksandrijos patriarchu. Tai buvo labai įtakingos ir sudėtingos pareigos. Aleksandrija tuo metu buvo vienas svarbiausių krikščioniško pasaulio centrų, tačiau kartu pilnas religinių, politinių ir kultūrinių konfliktų.

Didžiausias Kirilo gyvenimo išbandymas buvo kova su Konstantinopolio patriarchu Nestorijumi. Nestorijus mokė, kad Marijos nereikėtų vadinti „Theotokos“ – Dievo Motina, nes jis pernelyg atskyrė Kristaus dieviškąją ir žmogiškąją prigimtį. Iš esmės jo mokymas kėlė pavojų tiesai apie tai, kas yra Jėzus Kristus.

Kirilas suprato, kad čia kalbama ne tik apie Marijos titulą, bet apie patį išganymo centrą. Jei Kristus nėra vienas Asmuo – tikras Dievas tapęs tikru žmogumi – tada pats išganymas tampa neaiškus.

Todėl Kirilas labai ryžtingai gynė Bažnyčios mokymą. Jis rašė laiškus, traktatus ir kreipėsi į popiežių Celestiną I. Galiausiai 431 metais buvo sušauktas Efeso Susirinkimas – vienas svarbiausių Bažnyčios visuotinių susirinkimų.

Efeso Susirinkime buvo patvirtinta, kad Jėzus Kristus yra vienas dieviškasis Asmuo, turintis dvi prigimtis – dieviškąją ir žmogiškąją. Todėl Marija teisėtai vadinama Dievo Motina („Theotokos“), nes ji pagimdė ne tik žmogų, bet įsikūnijusį Dievo Sūnų.

Šis sprendimas tapo viena svarbiausių krikščioniško tikėjimo tiesų. Pasakojama, kad po Susirinkimo Efeso žmonės su deglais ir giesmėmis lydėjo vyskupus, džiaugdamiesi dėl Marijos titulo patvirtinimo.

Kirilas buvo labai stiprus ir kartais griežtas žmogus. Jo laikų Bažnyčioje teologiniai ginčai dažnai būdavo labai aštrūs. Nors kai kurie jo metodai šiandien gali atrodyti pernelyg kovingi, Bažnyčia jį gerbia dėl ištikimybės tikėjimo tiesai ir gilios teologinės įžvalgos.

Be kovos su nestorianizmu, Kirilas paliko daug svarbių raštų – Šventojo Rašto komentarų, homilijų, teologinių traktatų. Ypač garsūs jo komentarai Evangelijai pagal Joną ir Laiškui hebrajams. Jo tekstuose labai ryški Kristaus Įsikūnijimo tema – Dievas tapo žmogumi, kad žmogus galėtų dalyvauti Dievo gyvenime.

Kirilas mirė 444 metų birželio 27 dieną Aleksandrijoje po daugiau nei trisdešimties metų tarnystės kaip patriarchas. 1882 metais popiežius Leonas XIII paskelbė jį Bažnyčios mokytoju.

Teologiškai šventasis Kirilas Aleksandrietis yra vienas svarbiausių Kristaus slėpinio mokytojų. Jis gynė tiesą, kad Jėzus nėra pusiau Dievas ir pusiau žmogus, bet vienas Viešpats – Dievas, kuris tikrai tapo žmogumi.

Tai labai svarbu mūsų išganymui. Jei Dievas tikrai tapo žmogumi, tuomet žmogaus gyvenimas, kūnas, kančia ir mirtis gali būti perkeisti Dievo meilės.

Kirilas taip pat labai prisidėjo prie mariologijos – Bažnyčios mokymo apie Mariją. Gindamas titulą „Dievo Motina“, jis iš tikrųjų gynė Kristų. Marijos garbė visada kyla iš jos ryšio su Jėzumi.

Šventasis Kirilas aktualus ir šiandien, kai pasaulis dažnai nori susikurti „patogų“ Kristų – tik mokytoją, moralistą ar simbolį. Kirilas primena, kad Jėzus yra gyvas Dievo Sūnus, tapęs žmogumi dėl mūsų išganymo.

Jo gyvenimas taip pat kviečia mylėti tiesą. Tikėjimas nėra vien jausmas ar tradicija – jis turi turinį, kurį Bažnyčia pašaukta saugoti.

Šventasis Kirilai Aleksandrieti, ištikimas Kristaus tiesos gynėjau ir Bažnyčios mokytojau, melskis už mus, kad tvirtai tikėtume įsikūnijusį Dievo Sūnų, mylėtume Bažnyčios mokymą ir visada liktume ištikimi Evangelijos tiesai.

Parapijos info.