Gegužės 27 dieną Bažnyčia mini šventąjį Augustiną Kenterberietį – vienuolį, misionierių ir pirmąjį Kenterberio vyskupą, kuris tapo vienu svarbiausių krikščionybės skleidėjų Anglijoje. Jo gyvenimas žymi naują etapą Europos evangelizacijoje po Romos imperijos žlugimo. Šventasis Augustinas ne tik atnešė Evangeliją anglosaksams, bet ir padėjo pamatus Anglijos Bažnyčiai.

Augustinas gimė apie VI amžiaus vidurį, tikriausiai Italijoje. Tiksli jo gimimo data nėra žinoma. Jaunystėje jis įstojo į benediktinų vienuolyną Romoje – garsųjį Šv. Andriejaus vienuolyną ant Celijaus kalvos. Šio vienuolyno abatas buvo būsimasis popiežius Grigalius Didysis. Būtent jis vėliau tapo svarbiausia asmenybe Augustino gyvenime ir misijoje.

Tuo metu Anglijoje po germanų genčių įsiveržimų daugelis kraštų buvo sugrįžę į pagonybę. Krikščionybė, kuri buvo paplitusi romėnų Britanijoje, buvo smarkiai nusilpusi. Popiežius Grigalius Didysis troško vėl evangelizuoti šias žemes. Pasak garsios tradicijos, jis Romoje pamatė vergais parduodamus šviesiaplaukius berniukus iš Anglijos ir pasakė: „Ne anglai (Angli), bet angelai (angeli).“ Tai dar labiau sustiprino jo troškimą siųsti misionierius į Britaniją.

596 metais popiežius Grigalius Didysis pavedė Augustinui vadovauti misijai į Angliją. Augustinas kartu su maždaug keturiasdešimčia vienuolių išvyko evangelizuoti anglosaksų. Kelionė buvo sunki ir pavojinga. Pakeliui misionieriai išsigando barbarų kraštų ir net norėjo grįžti, tačiau popiežius juos padrąsino tęsti misiją.

597 metais Augustinas atvyko į Kento karalystę pietryčių Anglijoje. Čia valdė karalius Ethelbertas, kuris buvo pagonis, tačiau jo žmona Berta buvo krikščionė iš Frankų karalystės. Tai tapo svarbia aplinkybe misijai. Karalius priėmė Augustiną gana palankiai ir leido misionieriams skelbti Evangeliją.

Augustinas apsigyveno Kenterberyje, kuris tapo misijos centru. Jo pamokslai, vienuolių gyvenimo pavyzdys ir krikščionių liudijimas pradėjo duoti vaisių. Pasak istorinių šaltinių, per vienas Kalėdas buvo pakrikštyta tūkstančiai žmonių. Pats karalius Ethelbertas taip pat priėmė krikštą. Tai turėjo milžinišką reikšmę Anglijos istorijai.

Netrukus Augustinas buvo konsekruotas vyskupu Arlyje (Prancūzijoje) ir tapo pirmuoju Kenterberio vyskupu. Jis įkūrė Kenterberio katedrą ir vienuolyną, kuris vėliau buvo pavadintas Šv. Petro ir Pauliaus vardu, o dar vėliau – Šv. Augustino abatija.

Augustino misija neapsiribojo tik krikštu. Jis stengėsi kurti Bažnyčios struktūrą, steigė vyskupijas, mokė dvasininkus, kūrė liturginį gyvenimą. Jis taip pat bandė užmegzti ryšį su senosiomis britų krikščionių bendruomenėmis, kurios buvo išlikusios Vakaruose, tačiau tarp jų kilo įtampų dėl liturginių ir drausminių skirtumų.

Šventasis Augustinas mirė 604 arba 605 metais Kenterberyje. Tiksli data nėra visiškai aiški, tačiau tradiciškai minima gegužės 26 arba 27 diena. Jis buvo palaidotas savo įkurtoje abatijoje. Vėliau jo kapas tapo piligrimystės vieta.

Teologiškai šventasis Augustinas Kenterberietis labai svarbus kaip misionieriškos Bažnyčios pavyzdys. Jis primena, kad Evangelija skirta visoms tautoms ir kiekvienai kultūrai. Jo gyvenimas rodo, kad Bažnyčia negali užsidaryti savyje – ji visada siunčiama.

Augustino misijoje taip pat matome labai svarbų evangelizacijos principą – žmonės pirmiausia buvo patraukiami ne jėga, bet gyvenimo liudijimu. Vienuoliai gyveno paprastai, meldėsi, tarnavo žmonėms, ir būtent tai atvėrė širdis tikėjimui.

Šventasis Augustinas taip pat primena, kad evangelizacija reikalauja kantrybės. Jis atvyko į svetimą kraštą, susidūrė su baime, kultūriniais skirtumais, nesupratimu. Tačiau liko ištikimas misijai.

Šiandien, kai Europa vis dažniau vadinama „naujosios evangelizacijos žeme“, Augustino gyvenimas įgauna naują aktualumą. Jis kviečia nebijoti liudyti tikėjimą pasaulyje, kuris kartais atrodo nutolęs nuo Dievo.

Šventasis Augustinai Kenterberieti, Anglijos apaštale ir ištikimas ganytojau, melskis už Bažnyčią Europoje, už misionierius ir evangelizuotojus, kad Evangelijos šviesa vėl degintų žmonių širdis.

Parapijos info.