Šv. Rita Kašietė (1381–1457), vienuolė, minima gegužės 22 d.

Gegužės 22 dieną Bažnyčia mini šventąją Ritą Kašietę – augustinijonietę vienuolę, žmoną, motiną ir mistikę, gyvenusią Italijoje XIV–XV amžiuje. Šventoji Rita yra viena mylimiausių pasaulio šventųjų, dažnai vadinama „neįmanomų dalykų šventąja“ arba „beviltiškų situacijų globėja“. Jos gyvenimas buvo kupinas skausmo, netekčių, smurto ir išbandymų, tačiau būtent per visa tai ji išmoko nepaprasto pasitikėjimo Dievu ir atleidimo.

Rita gimė 1381 metais Rokaporenos kaimelyje, netoli Kašijos miesto Umbrijoje, Italijoje. Jos tikrasis vardas buvo Margarita Loti. Ji augo pamaldžioje ir paprastoje šeimoje. Nuo jaunystės troško tapti vienuole ir visą gyvenimą skirti Dievui, tačiau pagal to meto papročius tėvai ją ištekino. Maždaug būdama dvylikos ar trylikos metų Rita buvo ištekinta už Paolo Mancini – vyro, kuris buvo impulsyvus, smurtaujantis ir įsitraukęs į vietinius konfliktus.

Santuoka Ritai tapo dideliu išbandymu. Ji daug kentėjo dėl vyro charakterio, tačiau nesiliovė melstis ir kantriai stengėsi išsaugoti šeimą. Tradicija pasakoja, kad po daugelio metų jos meilė ir malda pakeitė vyrą – jis tapo ramesnis ir susitaikė su Dievu. Tačiau netrukus jis buvo nužudytas dėl senų nesantaikų. Tai buvo labai pavojingas metas Italijoje, kai kerštas tarp šeimų buvo laikomas beveik pareiga.

Rita turėjo du sūnus. Bijodama, kad jie sieks keršto už tėvo mirtį ir pražudys savo sielas, ji karštai meldėsi, kad Dievas juos apsaugotų nuo nuodėmės. Netrukus abu sūnūs mirė – tikriausiai nuo ligos. Tai buvo skaudžiausias jos gyvenimo momentas, tačiau Rita tikėjo, kad Dievas juos pasiėmė anksčiau, kad apsaugotų nuo blogio ir smurto.

Likusi viena, Rita vėl pajuto troškimą visiškai atsiduoti Dievui. Ji norėjo įstoti į augustinių vienuolyną Kašijoje, tačiau iš pradžių buvo atmesta – greičiausiai dėl to, kad buvo našlė ir susijusi su konfliktuojančiomis šeimomis. Pasak tradicijos, po atkaklių maldų ir susitaikymo tarp šeimų ji buvo priimta į vienuolyną apie 1407 metus.

Vienuolyne Rita gyveno labai kukliai ir pamaldžiai. Ji pasižymėjo klusnumu, malda, meile kenčiantiems ir giliu susivienijimu su Kristaus kančia. Viena garsiausių jos gyvenimo istorijų susijusi su mistiniu patyrimu – meldžiantis prieš Nukryžiuotąjį jai į kaktą įsmigo tarsi erškėčio žaizda nuo Kristaus vainiko. Ši žaizda liko visą gyvenimą ir kėlė didelį skausmą. Dėl jos Rita dažnai būdavo izoliuojama nuo kitų seserų. Ši stigma tapo jos ypatingo dalyvavimo Kristaus kančioje ženklu.

Su šventąja Rita taip pat siejama garsioji rožės istorija. Sakoma, kad gyvenimo pabaigoje, žiemą, gulėdama sunkiai serganti ji paprašė iš gimtųjų namų atnešti rožę ir figų. Artimieji manė, kad tai neįmanoma, nes buvo sausis, tačiau sode iš tiesų rado pražydusią rožę. Dėl šios istorijos rožė tapo šventosios Ritos simboliu.

Rita mirė 1457 metų gegužės 22 dieną Kašijoje, būdama apie 76 metų. Po jos mirties žmonės pradėjo pasakoti apie gautas malones ir stebuklus. Jos kūnas iki šiol saugomas Kašijoje ir išlikęs beveik nesuiręs. Popiežius Leonas XIII paskelbė ją šventąja 1900 metais.

Teologiškai šventoji Rita yra ypatinga todėl, kad jos gyvenime susijungia beveik visos žmogaus kančios formos – nelaiminga santuoka, smurtas, netektis, vienatvė, vaikų mirtis, fizinis skausmas. Tačiau ji nepasidavė neapykantai ar neviltiai. Jos gyvenimo centras buvo Kristus.

Rita ypač liudija atleidimo galią. Ji pasirinko ne kerštą, bet susitaikymą. Tai buvo labai neįprasta jos laikų visuomenėje. Todėl ji tampa Evangelijos liudytoja ne teorijoje, bet labai konkrečiame gyvenime.

Šiandien šventoji Rita ypač artima žmonėms, kurie išgyvena sunkius šeimos santykius, netektis, neviltį ar ilgai neatsakytas maldas. Ji primena, kad Dievas veikia net tada, kai žmogui atrodo, jog viskas prarasta.

Jos gyvenimas skelbia labai svarbią tiesą – šventumas nėra gyvenimas be kančios. Šventumas yra meilė ir tikėjimas kančios viduryje.

Šventoji Rita Kašiete, kantrybės, atleidimo ir vilties liudytoja, melskis už mūsų šeimas, už kenčiančius ir nusivylusius, kad net sunkiausiose gyvenimo akimirkose neprarastume pasitikėjimo Dievu.

Parapijos info.