Birželio 1 d. minime šv. Justiną (110-165), kankinį.

Birželio 1 dieną Bažnyčia mini šventąjį Justiną – vieną svarbiausių ankstyvosios Bažnyčios mąstytojų, apologetų ir kankinių. Jis buvo žmogus, kuris visą gyvenimą ieškojo tiesos ir galiausiai ją atrado Kristuje. Šventasis Justinas ypatingas tuo, kad sugebėjo sujungti tikėjimą ir protą, Evangeliją ir filosofiją. Jis tapo vienu pirmųjų krikščionių intelektualų, drąsiai gynusių tikėjimą pagoniškame pasaulyje.

Justinas gimė apie 100–110 metus Flavia Neapolis mieste Samarijoje – dabartiniame Nabluse, Palestinoje. Jis gimė pagonių šeimoje, tikriausiai romėnų kolonistų aplinkoje. Jaunystėje labai troško pažinti gyvenimo prasmę ir tiesą, todėl gilinosi į įvairias filosofines mokyklas. Jis studijavo stoikų, pitagoriečių, aristotelikų ir ypač Platono filosofiją. Pats Justinas vėliau rašė, kad filosofija jam buvo didžiausias žmogaus gyvenimo siekis.

Tačiau nė viena filosofinė sistema pilnai neatsakė į jo širdies klausimus. Lemiamas momentas įvyko apie 130 metus, kai, pasak jo paties pasakojimo, jis pajūryje sutiko seną krikščionį. Tas žmogus jam kalbėjo apie pranašus, apie Kristų ir apie tiesą, kurios žmogus negali pasiekti vien savo protu. Šis susitikimas pakeitė Justino gyvenimą. Jis priėmė krikščionybę ir suprato, kad Kristuje atrado tai, ko ieškojo visa filosofija.

Po atsivertimo Justinas neprarado meilės mąstymui. Priešingai – jis tapo keliaujančiu krikščionių mokytoju ir filosofu. Jis dėvėjo filosofo apsiaustą, nes tikėjo, kad krikščionybė yra „tikroji filosofija“. Jo tikslas buvo parodyti, kad tikėjimas neprieštarauja protui, bet jį išpildo.

Apie 150 metus Justinas apsigyveno Romoje ir įkūrė savotišką krikščionišką mokyklą. Ten mokė apie Kristų, diskutavo su pagonimis ir gynė krikščionis nuo klaidingų kaltinimų. Tuo metu krikščionys Romos imperijoje dažnai buvo laikomi pavojingais, nes atsisakydavo garbinti imperatorių ir pagoniškus dievus.

Justinas parašė keletą labai svarbių kūrinių, iš kurių garsiausi – „Pirmoji apologija“, „Antroji apologija“ ir „Dialogas su Trifonu“. Šiuose tekstuose jis gynė krikščionis nuo persekiojimų, aiškino jų tikėjimą ir stengėsi parodyti, kad Evangelija yra tiesos pilnatvė. Jo raštai šiandien labai svarbūs, nes juose randame vienus seniausių Eucharistijos aprašymų. Justinas aiškiai liudija, kad II amžiaus krikščionys sekmadienį rinkdavosi skaityti Šventojo Rašto, melstis ir švęsti Eucharistijos, tikėdami tikru Kristaus buvimu.

Jis taip pat mokė apie „Logos“ – Dievo Žodį. Remdamasis graikų filosofija, Justinas aiškino, kad Kristus yra amžinasis Logos, tikroji išmintis ir tiesa, kurios žmonija visada ieškojo. Todėl, jo manymu, visi tiesos ieškojimai pasaulyje galiausiai veda į Kristų.

Tačiau jo veikla sukėlė priešiškumą. Romoje jis susidūrė su pagonių filosofu Krescensu, kuris buvo nusiteikęs prieš krikščionis. Apie 165 metus Justinas buvo suimtas kartu su keliais mokiniais valdant imperatoriui Markui Aurelijui. Išlikęs teismo protokolas rodo, kad teisėjas Rustikas liepė jiems paaukoti romėnų dievams. Justinas atsakė: „Niekas sveiko proto žmogus neišsižada tiesos dėl klaidos.“ Už atsisakymą išsižadėti tikėjimo jis buvo nuplaktas ir nukirsdintas apie 165 metus Romoje.

Bažnyčia jį labai anksti pradėjo gerbti kaip kankinį ir tikėjimo gynėją. Jo vardas tapo neatsiejamas nuo apologetikos – krikščioniško tikėjimo gynimo ir aiškinimo.

Teologiškai šventasis Justinas yra ypatingai svarbus dėl kelių priežasčių. Pirmiausia jis parodė, kad tikėjimas ir protas neprieštarauja vienas kitam. Krikščionybė nėra aklas tikėjimas – ji kviečia žmogų mąstyti, ieškoti, klausti.

Antra, jis primena, kad tiesa verta viso gyvenimo. Justinas ieškojo tiesos filosofijoje, tačiau radęs Kristų nebegrįžo atgal, net kai tai kainavo gyvybę.

Trečia, jo gyvenimas labai aktualus ir šiandien, kai daugelis žmonių mano, kad mokslas, filosofija ar modernus pasaulis nebeturi vietos tikėjimui. Justinas primena, kad žmogaus širdis visada ilgisi tiesos, o tikroji tiesa yra ne idėja, bet Asmuo – Jėzus Kristus.

Šventasis Justinai, tiesos ieškotojau ir Kristaus kankiny, melskis už mus, kad nebijotume ieškoti tiesos, mokėtume derinti tikėjimą ir protą ir drąsiai liudytume Evangeliją pasauliui.

Parapijos info.