Perpetua ir Felicita (mirė 203 m.), romėnės, Kartaginos (Afrikoje) kankinės, minimos kovo 7 d.

Kovo 7 dieną Bažnyčia mini šventąsias Perpetuą ir Felicitą – jaunas Kartaginos kankines, kurios III amžiaus pradžioje paaukojo savo gyvybę dėl Kristaus. Jų istorija yra vienas seniausių ir brangiausių ankstyvosios krikščionybės liudijimų. Šios moterys tapo drąsos, ištikimybės ir visiško pasitikėjimo Dievu simboliu. Jų kankinystė ypač sujaudino pirmųjų amžių krikščionis, nes jos buvo jaunos motinos, kurios dėl tikėjimo neatsisakė Kristaus net mirties akivaizdoje.

Perpetua gimė apie 181–182 metus Kartaginoje, dabartinio Tuniso teritorijoje Šiaurės Afrikoje. Ji buvo kilminga romėnų kilmės jauna moteris, gerai išsilavinusi ir turtingos šeimos narė. Tuo metu Kartagina buvo vienas svarbiausių Romos imperijos miestų Afrikoje. Perpetua buvo ištekėjusi ir turėjo mažą kūdikį.

Felicita buvo Perpetuos vergė. Ji taip pat buvo jauna moteris ir laukėsi kūdikio. Nors jų socialinė padėtis buvo visiškai skirtinga, Kristuje jos tapo seserimis tikėjime.

Apie 203 metus imperatorius Septimijus Severas pradėjo persekiojimus prieš krikščionis. Buvo draudžiama priimti krikščionybę, o tie, kurie atsisakydavo aukoti pagonių dievams, buvo baudžiami.

Perpetua, Felicita ir keli jų draugai buvo suimti kaip katechumenai – žmonės, besiruošiantys Krikštui. Kalėjime jie priėmė Krikštą ir dar labiau sustiprėjo tikėjime.

Vienas jautriausių šios istorijos momentų – Perpetuos santykis su jos tėvu. Tėvas labai maldavo dukrą išsižadėti tikėjimo dėl šeimos ir kūdikio. Jis verkė, prašė pasigailėti savęs ir vaiko.

Tačiau Perpetua atsakė garsiais žodžiais: „Negaliu vadintis niekuo kitu, tik tuo, kuo esu – krikščione.“

Šie žodžiai tapo vienu stipriausių ankstyvosios Bažnyčios tikėjimo liudijimų.

Perpetuos kalėjimo dienoraštis yra vienas seniausių krikščioniškų tekstų, parašytų moters ranka. Jame ji aprašo savo vidinį gyvenimą, regėjimus ir pasirengimą kankinystei.

Kalėjime Perpetua kentė ne tik dėl būsimos mirties, bet ir dėl išsiskyrimo su kūdikiu. Vis dėlto ji išliko nepaprastai rami ir pilna pasitikėjimo Dievu.

Felicita kalėjime pagimdė mergaitę likus vos kelioms dienoms iki egzekucijos. Kadangi romėnų įstatymai draudė vykdyti mirties bausmę nėščiai moteriai, ji labai meldėsi, kad galėtų kentėti kartu su kitais krikščionimis. Jos malda buvo išklausyta – kūdikis gimė prieš egzekuciją.

203 metų kovo 7 dieną Perpetua, Felicita ir jų draugai buvo nuvesti į amfiteatrą Kartaginoje viešam nužudymui. Jie buvo atiduoti laukiniams žvėrims minios akivaizdoje.

Liudininkai pasakojo, kad Perpetua ir Felicita išliko ramios bei drąsios. Po žvėrių puolimo jos galiausiai buvo nužudytos kalaviju.

Jų kankinystė labai greitai pasklido po visą krikščionišką pasaulį. Šventųjų Perpetuos ir Felicitos vardai iki šiol minimi Romos Eucharistinės maldos kanone kartu su seniausiais Bažnyčios šventaisiais.

Teologiškai Perpetua ir Felicita labai svarbios kaip tikėjimo ištikimybės liudytojos. Jos parodo, kad krikščionybė nuo pirmųjų amžių buvo ne vien idėjų sistema, bet gyvenimas, dėl kurio žmonės buvo pasirengę atiduoti viską.

Jų gyvenime ypač ryški krikščioniškos lygybės tema. Kilminga romietė Perpetua ir vergė Felicita tapo vienodai gerbiamos Bažnyčioje. Kristuje išnyko socialiniai skirtumai.

Taip pat labai svarbi motinystės tema. Abi moterys buvo motinos, tačiau jų meilė vaikams neprieštaravo meilei Kristui. Bažnyčia jų pasirinkime matė ne šeimos atmetimą, bet visišką pasitikėjimą Dievu.

Perpetua ir Felicita taip pat liudija viltį amžinuoju gyvenimu. Jų drąsa kilo iš tikėjimo, kad mirtis nėra pabaiga.

Lietuvai jų liudijimas taip pat labai artimas. Lietuvos tikintieji per istoriją ne kartą kentėjo dėl tikėjimo – kalėjimuose, tremtyse, persekiojimuose. Ankstyvųjų kankinių drąsa visada stiprino krikščionių ištikimybę.

Šiandien pasaulyje, kuriame dažnai bijoma viešai išpažinti tikėjimą ar aukotis dėl tiesos, Perpetua ir Felicita primena, kad Kristus yra vertas viso žmogaus gyvenimo.

Šventosios Perpetua ir Felicita, drąsios Kristaus kankinės, melskitės už mus, kad liktume ištikimi tikėjimui, nebijotume liudyti Evangelijos ir visada pasitikėtume Dievo meile.

Parapijos info.