Šv. Turibijus Mongrovietis (1538-1606), vyskupas, minimas kovo 23 d.

Kovo 23 dieną Bažnyčia mini šventąjį Turibijų Mongrovietį – vyskupą, misionierių ir vieną didžiausių Pietų Amerikos evangelizatorių. Jo gyvenimas buvo kupinas apaštalinio uolumo, meilės vargšams ir drąsos ginant žmogaus orumą. Šventasis Turibijus tapo ganytoju, kuris ne tik valdė Bažnyčią, bet pats keliavo per kalnus, džiungles ir atokius kaimus, kad pasiektų žmones Evangelijos žinia. Jo veikla labai prisidėjo prie Katalikų Bažnyčios įsitvirtinimo Lotynų Amerikoje.

Turibijus gimė 1538 metų lapkričio 16 dieną Majorgos mieste, Ispanijoje, kilmingoje ir giliai tikinčioje šeimoje. Jo pilnas vardas buvo Turibijus Alfonsas de Mogrovechas. Nuo jaunystės jis pasižymėjo gabumu mokslui ir teisingumo jausmu. Studijavo teisę Salamankos universitete – viename garsiausių to meto Europos universitetų.

Baigęs studijas Turibijus tapo teisėju ir dirbo Ispanijos inkvizicijos teisme Granadoje. Jis garsėjo sąžiningumu, išmintimi ir principingumu. Nors buvo pasaulietis ir dar net ne kunigas, jo gebėjimai bei reputacija buvo taip vertinami, kad Ispanijos karalius Pilypas II pasiūlė jį skirti Limos arkivyskupu Peru.

Tai buvo neįprastas sprendimas. Turibijus tuo metu dar nebuvo įšventintas kunigu. Tačiau jis paklusniai priėmė šį pašaukimą. 1578 metais buvo įšventintas kunigu ir netrukus konsekruotas vyskupu.

XVI amžiaus Peru buvo didžiulė ir labai sudėtinga arkivyskupija. Ten gyveno:

• ispanų kolonistai,
• vietinės indėnų tautos,
• vergai,
• įvairios socialinės grupės.

Bažnyčia susidūrė su dideliais iššūkiais:

• dvasininkų trūkumu,
• prastu tikėjimo mokymu,
• vietinių gyventojų išnaudojimu,
• neteisybe ir korupcija.

Turibijus tapo nepaprastai aktyviu ganytoju. Jis suprato, kad negali valdyti arkivyskupijos vien iš rūmų. Todėl pats leidosi į ilgas pastoracines keliones po Peru teritoriją.

Per savo gyvenimą jis nukeliavo tūkstančius kilometrų:

• pėsčiomis,
• mulais,
• per Andų kalnus,
• džiungles,
• sunkiai pasiekiamus kaimus.

Skaičiuojama, kad jis aplankė beveik visas savo milžiniškos arkivyskupijos vietoves.

Turibijus mokėsi vietinių kalbų – kečujų ir aimarų – nes norėjo pats kalbėti žmonėms apie Kristų jų gimtąja kalba. Jis reikalavo, kad kunigai taip pat mokytųsi vietinių kalbų ir gerbtų vietinius žmones.

Didelę vietą jo veikloje užėmė žmogaus orumo gynimas. Turibijus drąsiai kritikavo kolonistų žiaurumą vietinių gyventojų atžvilgiu. Jis gynė indėnus nuo išnaudojimo ir neteisybės.

1582–1583 metais jis sušaukė svarbų Limos Bažnytinį Susirinkimą, kuris tapo labai reikšmingas visos Lotynų Amerikos Bažnyčios gyvenimui. Buvo rūpinamasi:

• katecheze,
• kunigų ugdymu,
• liturgija,
• sakramentų praktika,
• vietinių gyventojų evangelizacija.

Turibijus taip pat steigė seminarijas ir rūpinosi kunigų rengimu. Jo įkurta seminarija Limoje tapo viena pirmųjų Amerikoje.

Jis buvo labai pamaldus žmogus, daug meldėsi, gyveno kukliai ir rūpinosi vargšais. Nepaisant aukštų pareigų, vengė prabangos.

Turibijus pakrikštijo ir sutvirtino daugelį vėliau šventaisiais tapusių žmonių, tarp jų:

• šventąją Rožę Limietę,
• šventąjį Martyną de Porresą,
• šventąjį Joną Masią.

Paskutiniais gyvenimo metais jis ir toliau keliavo po savo arkivyskupiją. 1606 metų kovo mėnesį, lankydamas atokias parapijas, susirgo. Šventasis Turibijus Mongrovietis mirė 1606 metų kovo 23 dieną Sanjos mieste Peru.

1726 metais popiežius Benediktas XIII paskelbė jį šventuoju.

Teologiškai šventasis Turibijus labai svarbus kaip gerojo ganytojo pavyzdys. Jis neapsiribojo administravimu, bet pats ėjo pas žmones.

Jo gyvenime labai ryški misijų tema. Evangelija jam nebuvo teorija – jis troško, kad kiekvienas žmogus pažintų Kristų.

Taip pat svarbi socialinio teisingumo tema. Turibijus suprato, kad tikras tikėjimas negali būti atskirtas nuo žmogaus orumo gynimo.

Jis taip pat primena Bažnyčios visuotinumo tiesą – Evangelija skirta visoms tautoms ir kultūroms.

Lietuvai šventojo Turibijaus gyvenimas aktualus kaip uolaus ganytojo pavyzdys. Jis primena, kad Bažnyčios tarnystė nėra vien pareigos, bet artumas žmonėms, ypač silpniausiems ir pamirštiems.

Šiandien pasaulyje, kuriame daug socialinės neteisybės ir dvasinio abejingumo, Turibijus kviečia tikėjimą gyventi konkrečiais meilės ir tarnystės darbais.

Šventasis Turibijau Mongrovieti, uolus ganytojau ir žmogaus orumo gynėjau, melskis už mus, kad drąsiai skelbtume Evangeliją, tarnautume vargšams ir liktume ištikimi Kristaus meilei.

Parapijos info.