Lapkričio 25 dieną Bažnyčia mini šventąją Kotryną Aleksandrietę – mergelę ir kankinę, vieną garsiausių ankstyvosios krikščionybės šventųjų. Ji nuo senų laikų gerbiama kaip išminties, tikėjimo tvirtumo ir visiško atsidavimo Kristui simbolis. Šventosios Kotrynos gyvenimas apgaubtas senųjų krikščioniškų tradicijų ir pasakojimų, tačiau jos liudijimas per amžius išliko labai gyvas tiek Rytų, tiek Vakarų Bažnyčioje. Ji tapo mokinių, filosofų, mokytojų, studentų ir visų tiesos ieškančių žmonių globėja.

Pagal tradiciją Kotryna gimė III amžiaus pabaigoje Aleksandrijoje Egipte, tikriausiai apie 287 metus, kilmingoje ir turtingoje šeimoje. Aleksandrija tuo metu buvo vienas svarbiausių pasaulio kultūros ir mokslo centrų, garsėjantis biblioteka, filosofijos mokyklomis ir įvairių tautų susitikimu. Kotryna nuo jaunystės gavo puikų išsilavinimą. Ji studijavo:

• filosofiją,
• retoriką,
• matematiką,
• mediciną,
• graikų kultūrą.

Pasakojama, kad ji buvo ne tik labai išmintinga, bet ir nepaprasto grožio mergina. Tačiau svarbiausia – ji troško tiesos. Šios paieškos ją atvedė prie krikščionybės ir Kristaus. Tradicija pasakoja, kad po regėjimo ji visiškai atsidavė Kristui ir nusprendė savo gyvenimą pašvęsti Jam kaip dvasiniam Sužadėtiniui.

Tuo metu Romos imperijoje vyko žiaurūs krikščionių persekiojimai. Imperatorius Maksiminas Daja apie 305–313 metus įsakė aukoti pagonių dievams. Kotryna drąsiai stojo prieš valdovą ir viešai gynė krikščionių tikėjimą. Ji ne tik išpažino Kristų, bet ir ginčijosi su imperatoriaus pakviestais pagonių filosofais. Pasak tradicijos, jos išmintis buvo tokia didelė, kad daugelis jų atsivertė į krikščionybę. Už tai jie taip pat buvo pasmerkti mirti.

Imperatorius bandė Kotryną palaužti pažadais, turtais ir grasinimais, tačiau ji liko tvirta. Tuomet buvo nuspręsta ją nukankinti. Pagal garsiausią tradiciją Kotryna turėjo būti suplėšyta specialiu ratu su aštriais geležiniais smaigais. Tačiau kankinimo įrankis stebuklingai subyrėjo. Dėl to šventoji dailėje dažnai vaizduojama su ratu, kuris tapo jos simboliu. Galiausiai ji buvo nukirsdinta apie 305 metus Aleksandrijoje.

Nuo senų laikų buvo tikima, kad po mirties angelai jos kūną perkėlė į Sinajaus kalną. Vėliau ten iškilo garsusis Šv. Kotrynos vienuolynas – viena seniausių pasaulyje veikiančių krikščioniškų vienuolynų, įkurtas VI amžiuje imperatoriaus Justiniano laikais. Ši vieta iki šiol yra svarbus piligrimystės centras.

Viduramžiais šventoji Kotryna buvo viena labiausiai gerbiamų šventųjų Europoje. Ji priklauso vadinamiesiems Keturiolikai šventųjų pagalbininkų – šventųjų, kurių žmonės ypatingai šaukdavosi nelaimėse ir ligose. Jos garbinimas ypač išplito universitetuose ir mokyklose, nes ji buvo laikoma išminties ir krikščioniško mokslo globėja.

Teologiškai šventoji Kotryna labai svarbi kaip žmogus, sujungęs tikėjimą ir protą. Ji primena, kad krikščionybė nebijo mokslo ar mąstymo. Priešingai – tiesa veda į Dievą. Kotryna ne tik tikėjo, bet ir gebėjo pagrįsti savo tikėjimą išmintingai bei drąsiai.

Jos gyvenime labai ryški ir ištikimybės Kristui tema. Ji nepasidavė nei baimei, nei pažadams, nei spaudimui. Kotryna pasirinko Kristų labiau už savo gyvybę.

Labai svarbi ir vidinės laisvės tema. Nors išoriškai imperatorius turėjo valdžią, iš tiesų laisva buvo Kotryna, nes jos širdis priklausė Dievui.

Lietuvoje šventoji Kotryna taip pat nuo seno buvo gerbiama. Jos vardu pavadintos bažnyčios, ypač garsioji Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčia, tapusi svarbia kultūros ir tikėjimo vieta. Lietuviškoje tradicijoje šventoji Kotryna dažnai buvo siejama su jaunimu, mokslu ir tikėjimo išmintimi. Seniau lapkričio pabaigoje jaunimas net minėdavo vadinamąsias „Kotrynos vakaruškas“, susijusias su advento pradžios laukimu ir senaisiais papročiais.

Šiandien pasaulyje, kuriame daug triukšmo, paviršutiniškumo ir tiesos painiojimo, šventoji Kotryna Aleksandrietė primena, kad žmogui neužtenka vien žinių – reikia išminties. O tikroji išmintis gimsta tada, kai žmogaus protas ir širdis atsiveria Dievui.

Šventoji Kotryna Aleksandriete, išmintingoji mergele ir drąsioji kankine, melskis už mus, kad nebijotume ieškoti tiesos, išliktume ištikimi Kristui ir savo gyvenimu liudytume tikėjimo šviesą pasauliui.

Parapijos info.