Šiandien tiek graikų, tiek lotynų apeigų krikščionys džiaugsmingai švenčia gimimą Tos, kuri pagimdė Pasaulio Gelbėtoją.

„Tavo gimimas, Dievo Gimdytoja Mergele, apreiškė džiaugsmą visam pasauliui: iš tavęs gimė Teisumo Saulė – mūsų Dievas Kristus; išlaisvinęs nuo prakeikimo Jis atnešė palaimą, nugalėjęs mirtį mums davė amžinojo gyvenimo dovaną.“ (Valandų liturgijos Rytmetinės, Zacharijo giesmės antifona)

Šiandienė šventė, kaip ir visos senosios Dievo Gimdytojos šventės, atsirado Rytų Bažnyčioje. Pirmuosius amžius siekianti tradicija Marijos tėvų namais įvardina vietą Jeruzalėj, netoli Šventyklos, prie Avių vartų, kur buvo garsiosios Betzatos maudyklės, minimos Jono evangelijoje. Manoma, kad nuo IV a. čia buvo gerbiama Marijos gimimo vieta, o apie 422–438 m. pastatyta bažnyčia. Spėjama, kad jos pašventinimo diena – rugsėjo 8-oji – ir tapo liturgine Marijos Gimimo švente. Kadangi Rytų Bažnyčioje liturginiai metai prasideda rugsėjo 1-ąją, tad Marijos Gimimas yra pati pirmoji šventė – Išganymo Aušra ir visos kūrinijos atnaujinimo pradžia. Romos Bažnyčią ši šventė pasiekė VII a.

Stebuklingas Šiluvos Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslas Šiluvos Švč. Mergelės Gimimo bazilikos altoriuje. Šiluvos parapijos nuotrauka

Bažnyčia paprastai nemini savo šventųjų žemiškųjų gimtadienių, bet pagerbia juos jų gimimo Dangui dieną (lotyniškai: dies natalis), taip tarsi pabrėždama, kad tikrasis šventojo gyvenimas prasideda po jo mirties, kai būdamas Dievo akivaizdoje gali užtarti visus žmones.

Ir tik trims asmenims Bažnyčia padaro išimtį, pagerbdama ir jų žemiškojo gimimo pradžią. Tai, aišku, mūsų Viešpaties Jėzaus Gimimas, švenčiamas per Kalėdas, Jo pirmtako Jono Krikštytojo Gimimas, minimas per Jonines, ir Jėzaus Motinos, Mergelės Marijos, Gimimo iškilmė.

Mergelės Marijos gimimas ypatingai švenčiamas dėl to, kad gimė toji, iš kurios gims Dievo Sūnus, – tai yra Dievo Išganymas jau visai priartėja. Marijos gimimas yra tarsi aušra, skelbianti, kad nuodėmės naktis baigiasi ir ateina Išganymo rytas: „Ji yra ryto žvaigždė, nes skelbia didžios dienos atėjimą. Jai pasirodžius, Atpirkimas prisiartino. Ryto žvaigžde, visokios šviesos žvaigžde, tu švieti prieš patekant saulei, nes tavo gimimas ėjo pirma gimimo Jėzaus Kristaus, tavo palaiminto Sūnaus, kuris yra dienos šviesa.“ (Šv. Raimundas Jordanas). Be gimtosios nuodėmės pradėtoji Mergelė savo gimimu paskelbia, kad prasideda nauja pradžia.

Mergelės Gimimas mums atskleidžia, kad Dievas be galo mumis rūpinasi ir myli. Jis numatė, išrinko ir sukūrė Mariją, kad Ji būtų Dievo Žodžio Šventovė: „Pradžioje, prieš visus amžius, jis mane sukūrė, ir per visus amžius nenustosiu būti. Šventojoje Padangtėje jam tarnavau ir tada Zione užėmiau savo vietą. Taip mieste, kurį jis myli, man davė poilsio vietą, – Jeruzalėje yra mano valda.“ (Sir 24, 9–11). Tačiau Jis taip pat numatė, išrinko ir sukūrė kiekvieną iš mūsų. Kiekvienas žmogus yra Dievo norėtas, nė vienas nėra atsitiktinumas ar klaida. Visi esame Jo mylimi, tačiau ne visi į šią meilę atsiliepiame.

Šiandien esame kviečiami džiaugtis ir dėkoti už savo gimimą, už tuos, kurių dėka esame šiame pasaulyje. Dėkingumas išlaisvina širdį iš baimės ir nerimo, apsaugo nuo piktosios dvasios skleidžiamo melo, kad esame netikę, nesvarbūs, nemylimi, kad turime kovoti už vietą po saulę, įtvirtinti savo vardą.

Įsivardinkime sau, kokius didžius dalykus padarė mums kiekvienam Visagalis, ir mus užlies džiaugsmas, kad esame Jo globojami ir vedami.

Galiausiai kiekvienas gimtadienis, o ypač mamos, skatina dėkoti už tą asmenį, įvertinti jo įtaką, prisiminti, kiek daug gero iš jo esame gavę. Minėdami savo dangiškosios Motinos gimimo dieną, esame kviečiami dėkoti už Mariją, už Jos motinišką meilę ir rūpestį mumis, pasiaukoti Jai dar labiau nei iki šiol.

Lietuvoje Dievo Motinos Gimimo šventė neatsiejama nuo Didžiųjų Šilinių atlaidų – padėkos ir džiaugsmo šventės – kai susirenkama ten, kur 1608 m. apsireiškė Mergelė Marija, išreikšdama troškimą, kad Jos Sūnus būtų garbinamas ir šlovinamas.

Robertas Urbonavičius