Šv. Beda Garbingasis (apie 673-735), kunigas, Bažnyčios mokytojas, minimas gegužės 25 d.

Gimęs Džerou, Anglijoje, šv. Beda dar gyvas būdamas buvo pramintas Garbinguoju. Visi mylėjo šį kuklų, uolų, išsilavinusį vienuolį kunigą ir juo žavėjosi. Vos septynerių metų sulaukęs, buvo patikėtas vienam Nortumbrijos vienuolynui, ten tapo vienuoliu. Visą gyvenimą šv. Beda praleido Džerou ir kaimyniniame Vermuto vienuolyne, studijuodamas ir mokydamas. Jo gausūs traktatai mums perteikia Bažnyčios Tėvų ir ypač šv. Augustino mokymą. Svarbiausias jo veikalas yra „Anglijos Bažnyčios istorija“.

Šv. Grigalius VII, (1021-1085), popiežius, minimas gegužės 25 d.

Vienuolis Hildebrandas 1059 m. tapo vienuolyno abatu, buvo penkių popiežių patarėjas kaip archidiakonas, galiausiai išrinktas popiežiumi 1073 m. pasivadino Grigaliumi VII. Jis sugrąžino
Visuotinei Katalikų Bažnyčiai pirminį jos orumą, dėdamas visas pastangas, kad saugotų ją „laisvą, skaisčią ir katalikišką“. Per dvylika pontifikato metų Grigalius VII išplėšė Bažnyčią iš pasaulietinės
valdžios rankų, ekskomunikavo nevertus vyskupus, nuvertė imperatorių vokietį Henriką IV ir niekada neapsvaigo nuo turimos valdžios: jis žinojo esąs Kristaus vietininkas ir Petro įpėdinis, ir suvokė, jog kalba jų vardu.

Šv. Marija Magdalena de Paci, (1566-1607), mergelė, minima gegužės 25 d.

Gimusi Florencijoje šv. Marija Magdalena sulaukusi šešiolikos įstojo į Basųjų karmeličių ordiną. Ji pasižymėjo meile Bažnyčiai, aukojo savo gyvenimą Dievui, melsdama pasauliui dvasinio atsinaujinimo. Gyvendama maldos ir atsižadėjimo gyvenimą, apdovanota mistinėmis malonėmis, kentėdama vidinį nuskaistinimą, ji rodė savo seserims kasdienės nesilpstančios ištikimybės vienuoliškiems skaistumo, klusnumo ir neturto įžadams pavyzdį.

Gyvoji Duona