Šių metų Kūčių vakarą prasidės Šventieji 2025-ieji. Oficialiai apie tai bus pranešta gegužės 9-ąją. Pirmasis Trečiojo tūkstantmečio jubiliejus siejamas su didžiuliais lūkesčiais. Popiežius Pranciškus tikisi, kad jis padės atkurti neatidėliotinai būtiną vilties ir pasitikėjimo atmosferą, pažadinti Bažnyčios pavasarį. 

Jubiliejus – tai kultūra

Šventojo Sosto spaudos tarnybos balandžio 4-ąją surengtoje spaudos konferencijoje buvo pristatyti svarbiausi Šventųjų metų kultūrinės programos „Jubiliejus – tai kultūra“ akcentai.

„Jubiliejus Bažnyčios gyvenime visada buvo didelės dvasinės, bažnytinės ir socialinės svarbos įvykis“, – laiške Evangelizacijos dikasterijai prieš pora metų rašė popiežius Pranciškus, pavesdamas užduotį 2025-aisiais surengti Jubiliejinius metus, vildamasis, kad jie taps reikšmingu evangelizaciniu įvykiu kiekvienai katalikų bendruomenei pasaulyje.

Šventųjų metų centre – visiems žemės gyventojams svarbi vilties, kaip gėrio lūkesčio ir troškimo, tema.

„Poreikis išreikšti viltį suvienija visas pažinimo sritis ir skatina žmoniją įsitraukti į pažangos ir gerovės procesą“, – spaudos konferencijoje teigė vysk. Rino Fisichella, vienas Evangelizacijos dikasterijos vadovų. Anot jo, velykiniai sveikinimai, kuriais neseniai apsikeitė milijonai žmonių pasaulyje, yra tos vilties aidas.

Be jokios abejonės, Šventieji metai pirmiausia turėtų pakviesti į gilų dvasinį įvykį, apimantį visą žmogų. Todėl, kaip sakė vysk. R. Fisichella, buvo nuspręsta jubiliejaus patirtį papildyti reikšminga kultūrine plotme, kuri natūraliai įtraukia visus ir tampa puikia priemone dalytis vertybėmis, kurios yra ankstesnės už tikėjimą. Kultūros komisijai buvo pavesta rasti tinkamiausias formas suteikti jubiliejaus patirčiai gylio.

Gegužės mėnesį tikimasi paskelbti išsamią kiekvieno didesnio renginio programą, tikintis maldininkų iš viso pasaulio. Registracija jau vyksta.

Tikėjimo prieangis

Iš daugybės įvairių pasiūlymų buvo atrinktas projektas „In Cammino“ – šiuolaikinė piligriminė kelionė po 14-a didžiausių Europos vienuolynų (idėjos autorė ir realizuotoja – kultūros asociacija „No’hma – In cammino“). Prasidėjusi 2023-iųjų liepą, nuo Kenterberio abatijos piligriminė kelionė tęsiasi per septynias Europos šalis, o 2025 m. pasieks Romą. „Tai širdies ir proto kelionė, kurioje su vilties vėliava susijungia protas ir tikėjimas, nauji atradimai ir pagarba aplinkai“, – įsitikinęs vysk. R. Fisichella.

Vyskupas atkreipė dėmesį, kokie svarbūs evangelizacijai yra praeambula fidei, tai yra visi tie ženklai ir patirtys, išgyventi prieš paskelbiant tikėjimą. Ieškančius savo gyvenimo prasmės žmones jie gali įtraukti į nuoširdų dialogą. Būtent tai paskatino dikasteriją skirti daugybę kultūrinių iniciatyvų ne tik švęsti jubiliejų, bet ir jam pasiruošti. Svarbiausias jų partneris, žinoma, bus Romos miestas.

Organizatoriai tikisi, kad šie kultūriniai renginiai atlieps kuo skirtingiausius lūkesčius.

Labai teigiamo atgarsio jau sulaukė „100 prakartėlių Vatikane“ projektas. Parodoje 2022 m. gruodžio–2023 m. sausio mėnesiais dalyvavo Ukrainos ambasada prie Šventojo Sosto. 210 000 lankytojų turėjo galimybę stabtelėti prie karo metu sukurtų prakartėlių, pavyzdžiui, „Kalėdos Mariupolyje“. Arba prie eglutės, ant kurios kabojo maži angeliukai, liudijantys apie šimtus vaikų, tapusių nekaltomis beprasmiško karo aukomis. Istorinę Grečio miesto prakartėlę aplankė daugiau kaip 280 000 lankytojų.

Rugsėjį trys El Greco kūriniai, kurie niekada nebuvo išvežti iš Ispanijos, buvo eksponuojami Šv. Agnesės bažnyčioje, – parodą aplankė 288 129 lankytojai.

Lapkritį surengtas koncertas su orkestru „Kyjivo virtuozai“, jis atliko Antoníno Dvořáko operą Aus der neuen Welt („Iš Naujojo pasaulio“) – svarbų, bet Italijoje retai skambantį kūrinį.

Visas dikasterijos rengiamas kultūrines iniciatyvas, skirtas artėjančiam Jubiliejui, sutelkia šūkis „Jubiliejus – tai kultūra“, tačiau muzikinė programa atspindės šūkį „Vilties harmonijos“, o parodų erdvė – moto „Atviras dangus“, siekiant nukreipti žvilgsnį į platų ir transcendentinį horizontą, į kurį esame kviečiami su viltimi.

Balandžio mėnesį numatytas koncertas Šv. Ignaco Lojolos bažnyčioje, kur bus atlikta garsioji Georgo Friedricho Händelio oratorija „Mesijas“. Nesenstantį šedevrą atliks Florencijos ansamblis Musici del Gran Principe. Lapkričio 3 d. auditorijoje Via della Conciliazione orkestras atliks 1937 m. sukurtą Dmitrijaus Šostakovičiaus Penktąją simfoniją, plačiajai visuomenei mažai žinomą, tačiau stulbinančią savo intensyviu dramatizmu.

Prieš pat Šventųjų durų atidarymą, gruodžio 22 d., Šv. Ignaco Lojolos bažnyčioje skambės Palestrinos, Lorenzo Perosi ir Domenico Bartolucci kompozicijos, kurias atliks pasaulinio garso choras.

Vilties ir nevilties veidai

Balandžio viduryje Romoje apie (ne)viltį kalba ir kinas. Popiežiškosios mokslų ir socialinių mokslų akademijos vicekancleris, ilgametis Laterano universiteto kinotyros dėstytojas, kino kritikas Dario Viganò pristatė visą seriją kino filmų, kurie atskleidžia asmeninę, šeimos ar tautos vilties ir nevilties istoriją. Ar ši jubiliejinė kino savaitė Romoje įkvėps ir kitus miestus Italijoje?

D. Viganò pristatė visus filmus, pradėdamas nuo mažai žinomo, bet neabejotinai dėmesio verto „Dangaus vartai“ (La porta del cielo, rež. Vittorio De Sica, scenarijaus aut. Cesare Zavattini, 1945). V. De Sica ir C. Zavattini kūrinys – Vatikano užsakymu sukurtas pasakojimas, nufilmuotas 1944 m. kovą–birželį nacių fašistų okupuotoje Romoje. Kuriant filmą dalyvavo ir būsimasis popiežius Paulius VI – Giovanni Battista Montini, tuo metu pavaduojantis valstybės sekretorių.

G. Zavattini savo dienoraštyje užrašė: „Jie norėtų, kad sukurčiau visiškai savo filmą, palikdami man visišką laisvę, sakau, visišką, jei tik filmas bus paremtas krikščioniška morale, bet kas gi nėra krikščionis? Kristus stovi prie durų.“

Kiti filmai iš esmės atspindi dabartinį kino sezoną, juos atrinko Fondazione Ente dello Spettacolo (Cinematografo.it). Tarp jų – Jameso Haweso filmas „Apie gyvenimą“ (On life, 2023), kuriame „Oskaro“ laureatas Anthony Hopkinsas vaidina anglų filantropą Nicholasą Wintoną; „Chimera“ (La chimera, rež. Alice Rohrwacher, 2023), „Tobulos dienos“ (Perfect Days, rež. Wimas Wendersas, 2023); „Nukritę lapai“ (Fallen Leaves, rež. Aki Kaurismäki, 2023) ir kt. Apžvalgą vainikavo filmas apie atleidimą „Uždraustas Kristus“ (Cristo proibito / The Forbidden Christ, rež. Curzio Malaparte, 1951).

„Teisingai pasitiktas meno kūrinys yra durys, erdvė tarp to, kas regima ir kas neregima, kas materialu ir kas antgamtiška“, – sakė parodų kuratorius ir Evangelizacijos dikasterijos bendradarbis kun. Alessio Geretti, aptardamas vaizduojamojo meno parodas, skirtas jubiliejui.

Lapkritį rengiama svarbi ikonų meno paroda, kuri pristatys reikšmingus Sirijos, Ukrainos ir kitų pasaulio šalių kūrinius. Bizantinis menas, anot kun. A. Geretti, savo kanonizuotu, laikmečio mados nesekančiu stiliumi primena šiuolaikiniam žmogui, taip ištroškusiam vartoti tai, kas jį patraukia, apie dvasinio, ne vien estetinio, patrauklumo vertę ir ilgaamžiškumą.

Vaizduojamajam menui atstovaus du garsūs menininkai – Marcas Chagallas ir Salvadoras Dalì. Nors Baltarusijoje gimęs ir Prancūzijoje kūręs M. Chagallas yra žydų autorius, tačiau, anot kun. A. Geretti, jis buvo vienas iš nedaugelio žydų pasaulio atstovų, aiškiai atpažinusių Kristaus žavesį. O jei S. Dalì „tikrai negalėtume pavadinti eiliniu kataliku, – neabejotinai jis buvo žmogus arčiau tikėjimo Kristumi, nei galima įsivaizduoti: ne tik dėl savo darbų krikščioniška tema, bet ir dėl savo vidinės kelionės, kuri priartino jį prie tikėjimo patirties“, teigė kun. A. Geretti.

„Mūsų laukia įdomi programa, kuria siekiama sukurti neprilygstamus įvykius, – apibendrino vysk. R. Fisichella. – Tikimės, kad išsipildys popiežiaus troškimas ir jubiliejų visi be išimties išgyvens kaip akimirką, kai viltis suvokiama kaip jėga, kuri nenuvilia.“

 

Pagal Vatikano spaudos salės informaciją parengė Saulena Žiugždaitė

Bernardinai.lt